Antano Miškinio literatūrinės premijos teikimo komisija vienbalsiai nusprendė šiemet premiją už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius dvejus kalendorinius metus, kurioje atskleidžiama aukštaitiška dvasia, atspindimi Aukštaitijos regiono etniniai motyvai, tradicijos ir istorinė atmintis, skirti poetei Dovilei Zelčiūtei už eilėraščių rinkinį „Šokiai Vilniaus gatvėje“.
Skaityti plačiau
„Paskutinių lapų išleistuvės“ – penkiolikta Dalios Teišerskytės knyga. Joje 7 skyriai ir 77 eilėraščiai. Poetė ištikima savo braižui – jos eilėraščiuose vyrauja jausmingumas, nuoširdumas, prasmingos, įsimenančios metaforos, meilė gyvenimui…
Skaityti plačiau
Artėjant vasarai mintys vis dažniau krypsta link jūros, kuri lietuvio sąmonėje tiesiog neatsiejama nuo įstabiosios Kuršių nerijos. Net jei vėjai dar per skaudūs, o bangos – per šaltos, ten nusikelti jums bet kurią akimirką padės poeto Juliaus Kelero sudaryta eilėraščių rinktinė „Noriu sugrįžti į Nidą: lietuvių poetai apie Kuršių neriją“.
Skaityti plačiau
Utenos rajono savivaldybė kviečia teikti kandidatus Antano Miškinio premijai už aukštaitiškos dvasios puoselėjimą poezijoje gauti.
Skaityti plačiau
Balandžio 15-osios vakarą, minint Kultūros dieną, iškilmingoje ceremonijoje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2020“ nugalėtojai. Poezijos metų knyga išrinktas Enrikos Striogaitės eilėraščių rinkinys „Žmonės“ (leidykla „Naujasis lankas“).
Skaityti plačiau
Poetė, literatūros kritikė, filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė analizuoja naujausią Erikos Drungytės eilėraščių knygą „Kalnas ir miestas“, kurioje „kone kiekvienas užfiksuotas vaizdas leidžia grožėtis eilėraščiu savaime, net jei jame ir yra užkoduota tam tikra žinia ar idėja“.
Skaityti plačiau
Debiutinėje Lino Umbraso knygoje perteikiama gyvenimo lakinumo ir netvarumo pajauta, susipynusi su eilėraščių subjektui svarbiais gyvenimo įvykiais – vaikyste, tėvyste, žmogiškosios vienatvės temomis, poeto tapatybės klausimais, subtiliomis nuorodomis į klimato kaitą. Eilėraščių gyvenimo tėkmę iliustruoja fotografijų motyvai, visa naikinanti, bet kartu apvalanti ugnies stichija. Autorius ne tik įdėmiai žvelgia į kasdienį pasaulį, bet, regis, intuityviai nujaučia, kad vienas svarbiausių dalykų […]
Skaityti plačiau
Nesvarbu, koks metų laikas, – gera būti su Onos Jautakės poezija, drauge su autore pajusti gamtos trapumo grožį, o žmonių tarpusavio santykiai, bendrystė skatina susimąstyti apie nepaneigiamą akimirkų ir amžinybės sąveiką.
Skaityti plačiau
„Iš gervių“ – antrasis Ievos Rudžianskaitės eilėraščių rinkinys. Knygos leitmotyvas – gervė, kurios simbolis svarbus Vakarų ir Rytų kultūrose, išreiškia transformaciją, perėjimą iš vienos dimensijos į kitą bei parodo, kad net kasdienė tikrovė nėra lengvai paaiškinama.
Skaityti plačiau
Švelnioje, skaidraus liūdesio kupinoje Romos Petrušytės (1947–1977) lyrikoje skaitytojas atras glaudų ryšį tarp žmogaus ir gamtos, besikeičiančius metų laikus, atspindinčius vidines lyrinio „aš“ būsenas – ilgesį, nerimą, džiugesį.
Skaityti plačiau