„Sinuhė egiptietis“ – garsiausias suomių rašytojo Mikos Waltari (1908–1979) romanas. Išleistas 1949-aisiais, šis romanas žavi vis naujas kartas. Apie senovės Egiptą, jo papročius, spalvas, kvapus, tradicijas, prabangą ir skurdą Mika Waltari pasakoja Sinuhės egiptiečio lūpomis taip įtaigiai, kad Egipto praeitis iškyla prieš akis gyvesnė nei mūsų dabartis.
Skaityti plačiau
„Jie nežino, ką daro“ – meistriškai supintas trileris, psichologinė įžvalga ir satyra kartu. Skvarbus ir įtraukiantis žvilgsnis į vis greičiau besikeičiantį nūdienos pasaulį, kuriame viskas parduodama ir nebėra nieko privataus. Temos, aktualios kiekvienam iš mūsų: vis labiau materialėjantis pasaulis, nuolatinė įtampa, saugumo ir privatumo pusiausvyra, mokslinių tyrimų pažanga bei moralė.
Skaityti plačiau
Šaltą 1953 m. vasarą Gulago sistemą sudrebino kalinių sukilimas Vorkutoje. Remdamasis dokumentais, kalinių ir liudininkų prisiminimais, knygos autorius Jukka Rislakki (Juka Rislaki) intriguojančiai atskleidžia sukilimo peripetijas.
Skaityti plačiau
Neįtikimai ištvermingas ir sumanus, tykantis priešų su paprastu šautuvu be optinio taikiklio, per kelis karo mėnesius žymusis snaiperis Simo Häyhä (1905–2002) nukovė daugiau kaip 500 sovietų karių. Jis laikomas vienu geriausių snaiperių per visą istoriją.
Skaityti plačiau
Vienos originaliausių ir ryškiausių Suomijos rašytojos knyga, kurioje susipina gaivališka aistra ir vienas prieštaringiausių Antrojo pasaulinio karo epizodų, apie kurį ilgus metus buvo nutylima.
Skaityti plačiau
„Namas kryžkelėje“ – trys kartos, trys nepamirštamos moterys ir jų gyvenimus sujungęs namas kryžkelėje.
Skaityti plačiau
aunas suomių mokslininkas Johanas atvyksta į Romą tyrinėti Švedijos karalienės Kristinos archyvo, rašo disertaciją apie valdovės bibliotekos ir rankraščių kolekciją. Archyvas saugomas Vatikano apaštalinėje bibliotekoje. Johano kuratoriumi tampa tėvas d’Andželas. Šis lyg netyčia kartu su karalienės Kristinos rankraščiais paduoda Johanui XVI amžiaus kodeksą, parašytą daugiausia senąja suomių, vietomis – švedų ir lotynų kalbomis. Susidomėjęs veikalu, kuris vadinasi Codex Castor, Johanas imasi versti jį į dabartinę kalbą ir pastebi, kad kai kuriuose pergamento puslapiuose tekstas ištrintas ir perrašytas, pamato, kad trūksta kelių puslapių. Šie puslapiai saugomi Kaune, Pažaislio vienuolyne.
Skaityti plačiau
Snieguolei ima plūsti keisti laiškai nuo paslaptingo gerbėjo. Netrukus ima aiškėti, kad laiškų autorius apie merginą žino labai daug – netgi tai, ką ši buvo nuslėpusi nuo savęs pačios. Negana to, jis, regis, nusiteikęs nelabai draugiškai, o jo ketinimai – juodi kaip juodmedis. Snieguolė supranta, kad privalo kuo greičiau demaskuoti savo persekiotoją. Bet kas jis toks ir kodėl ją persekioja? Laikas nenumaldomai senka, o Snieguolė stačia galva įpuola į dar vieną pavojingą istoriją…
Skaityti plačiau
1940 m. įvykęs Ratės kelio mūšis buvo vienas iš svarbiausių Žiemos kare. Raudonoji armija mėgino perkirsti Suomiją siauriausioje vietoje – tarp Suomusalmio ir Oulu. Sovietų kariuomenė buvo gerokai pranašesnė už suomių. Bet išmoningai taikydami motti taktiką, tinkamai pasirengę kovoms šaltos žiemos sąlygomis, mokėdami gerai šliuožti slidėmis, suomiai netrukus patys užpuolė priešą.
Skaityti plačiau
Prahą apgaubia tiršto karščio migla, o Snieguolė vėl įsipainioja į mirtinai pavojingus įvykius, kurie neleis atsikvėpti nė valandėlei. Šįkart ant kortos pastatytos ne tik žmonių gyvybės, bet ir giliausiai slepiamos merginos paslaptys. Ko ji bijo ir ką slepia net nuo savęs pačios?
Skaityti plačiau