TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ. NESKELBTI EILĖRAŠČIAI

 

Tautvyda Marcinkevičiūtė. Zenono Baltrušio nuotrauka

Poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė maloniai pasidalino pluoštu dar neskelbtų savo eilėraščių

 

HIC ET NUNC

 

Tik gyventi kūnas trokšta net su išpeštuoju kuokštu

net jei sąnariai jo triokši kaip  sudžiūvę stagarai

net dantų jau nebetekęs atsisakantis Itakės

nebegirdintis ką sako balsas jaunas – jam gerai

 

jam gerai net ir be kojos jam gerai kažko ieškojus

kad pasišaipytų – ko jūs liūdite perdaug ilgai

jei dar kūnas jūsų klauso jūsų klauso o ne Klauso

ir jei jūs dar ne kaliausė – džiaugsmas tai o ne vargai

 

taip  alsuot visom ląstelėm net jeigu liga kaip Telis

obuolį uždės ir strėlę smeigs į kūną o ne jį

tavo dar galiūno kūno atmušančio strėlę liūnan

tavo kūno karaliūno laukia iššūkiai nauji

 

dar gyvent didesnis geismas nei jį leis gyvybės eismas

net pro Paskutinį Teismą  –  prie buvimo taip prijunk

kad  ląstelės trokštų visos net jei negalioja vizos

ir toliau šiam paradize – tebelikti hic et nunc

 

                                   2020.03.09

 

NARCIZAS

 

Pasilenkęs aš virš upės toks gražus lyg Gvadalupės

Dievo motina matyta na tai kas kad ji šventa

svaiguliu kuriu aš šventę ir todėl srauniau sruventi

vandeniui po šituo veidu – tik pažvelkite į tą

 

Dievo sūnų šį Kefiso moterų eilė nutįso

kad viena akim galėtų bent pažvelgti į mane

lyg muziejuj į paveikslą neatimsiu joms šio veiksmo

jei reikės pasidalinsiu net sava otomane

 

aš gražiausias ir dosniausias ir todėl ilgai nesnausiu

kad daugiau pilkų žmogelių pasidžiaugtų manimi

jie pilki nes kantriai pluša na o aš nebūsiu glušas

ir klausysiuos ką dainuoja mirštanti džiova Mimi

 

aš gražiausias protingiausias rinktinius valgius ragausiu

kad suteršti negalėtų išskirtinio jie vidaus

ir kitus jais pavaišinsiu taip grakščiai tarsi Nižinskis

padažą kaip pas de deux gaminsiu iš jų žvilgsnio pavydaus

 

aš gražiausias žinomiausias Graikijoje aš ėmiausi

leistino dievams tik darbo  –  mito kurt apie save

tad visi mane pažįsta tarsi didelį artistą

ir ekranuose žydruosiuos net atsako man : ça va

 

aš gražiausias ir šmaikščiausias šmaukštelsiu šmaikščiu per ausį

jau bet kam ir išsižiojęs šimtą metų jis išliks

o kuomet praeis tas laikas subyrėjus net Klondaikui

jį archeologai radę pasidžiaugs mina jo liuks

 

aš gražiausias tobuliausias tad ir girtis nesiliausiu

kad be trūkumų pagimdė nimfa Dievo pagauta

nes labai aš jos ilgėjaus man didžiausias buvo gėris

kiekvienoj ieškot šios nimfos ir spėliot ji ta ar ta?

 

aš gražiausias tai žinojau nepajausdamas pavojaus

kad gražesnis atsirasti gali Graikijos mene

tai tasai kuris iš upės toks gražus kaip Gvadalupės

Dievo motina šventoji persmelkia grožiu mane

 

  1. 03. 01

 

KAIMYNAI

 

Išsikraustė kaimynai į kaimą

ir suprantama tai jau savaime

kad atgal nebegrįš niekados

pažiūrėkim dabar ką jie veikia

paklabenkime durų jų velkę

neišėjusią dar iš mados

 

jie savajam name užsidarę

konservuoti tarsi pomidorai

nebevyksta į miestą visai

įsigiję aviganį šunį

išsikasę nedidelį šulinį

kuičias vietoj naujoj ištisai

 

tai jiems avilio reikia tai šiltnamio

sako tokio kad patys sutilptume

su agurkais salotų eilėm

bulvių vagos darže jų nutįsę

juodžeminės tarytum metisės

nesibasčiusios kur pakelėm

 

tai sukalti šuneliui reik būdą

nes visai jau vargšelis pablūdo

loja dieną ir net naktimis

tai pašerti name reikia katę

kuri rąžos  tartum akrobatė

ir vaizduoja gražiausiąją mis

 

o dar jei įsigytume ožką…

jie man vardinti bando o aš ką

atsakyti jiems noriu į tą:

-kaip žingsnius apskaičiuoti jums sekas

ar išmintas jau didelis takas

nes juk jūsų silpna sveikata

 

reikia fizinio krūvio širdelei

kad pradėtų ji plakt ideáliai

o dabar jūs abu pririšti

kaip ir šunys prie namo grandinės

ir tik būsit labiau sugraudinę

nei nudžiuginę kad jūs kieti

 

išsiskyrėme likę prie savo

kiek žiūrėjau jie nesupasavo

ir tik džiaugėsi kaimo vaizdais

na o aš miesto taip išsiilgus

kad vynu jų vos lūpas suvilgius

vėl skubėjau į jį kaip kadais

 

                 2020.05.05

 

KRŪMAS

 

Deklaruoju meistriškumą

svaigiai kvepiančiojo krūmo

nors perkūnija jau gruma

savo dundesiu tikru

bite Maja bite Maja

tarsi savo miegamajam

žiedo patale ramiajam

mėgaujies tu nektaru

 

anapestai ir chorėjai

atsirasti panorėjo

dūzgesy tarsi kūrėjas

raštą valdantis vos vos

taip eilėraščius rašytų

kad tarytum parašiuto

nusitvertų darbo šito

nepamesdamas galvos

 

krinta žiedlapis nuo lapo

taip gerai kad nesušlapo

kaip audra pakilus liepia

pagrąsinusi ledais

tušinukas rašo vėjo

kad jisai labai skubėjo

kvepiančią lankyti veją

besiskleidžiančiais žiedais

 

 

krūmui padeda net škvalas

kai baltuoja jo ovalas

ir atrodo laukia galas

nuostabių jo pumpurų

sukrėtimas ir – iš meilės

supantiems jį gimsta eilės

užrašytos vėjo dailiai

lyg pamokyto guru

 

                 2020.06.17

 

 

LUNATIKAS

 

Greitosios naktį skrodžia sirena

stogais mėnulį siekdamas lunatikas

namo keliauja jo šviesa sraunia

ir savo norus jam vienam tepatiki

 

tiek daug mėnulis siunčia jam šviesos

kurios rūkstąs nebeužstoja kaminas

kad iš savos istorijos visos

lunatikas tik ją ryškiausiai pamena

 

dabar patiems slapčiausiems norams pildantis

kuriuos karališkai apšviečia pilnatis

ant grindinio sustojusi minia

 

su gailesčiu pajutus kraujo ūžesį

savin to vaizdo pakerėta gūžiasi

tarytum būtų sprogusi mina

 

                 2020.12.02

 

 

MEISTRAS

 

Nuo ryto jis ankstaus špakliavo

Taip nuoširdžiai tarytum savo

Beremontuodamas namus

Puikusis meistras visažinis

Begliaudydamas tarsi žirnius

Jam pateiktuosius troškimus

 

Jis viską moka net elektrą

Kaip ir darbų bet kokį spektrą

Nusišypsoti nuo lubų

Priversdamas kaip tą kurs mato

Kaip pluša tarsi automatai

Su šeimininku jie abu

 

Nes reiks virtuvei kad viryklė

Įmestų kuo greičiau į ryklę

Ką nors skanaus bet be garų

Tai pagamintų kad indaujos

Jau sumontuotos būtų naujos

Talpintų indų daug gerų

 

Kad su kranu kriauklė draugautų

Lyg aukso vilnos argonautų

Išplaukęs laivas kad mitu

Taip pat  jie virstų o Medėja

Tai stalviršis jau sumedėjęs

Abu prispaustų tuo metu

 

Kad šaldytuvas tarsi Arkty

Neleistų šilumoj suvargti

Salotų lapams dar žaliems

Kad leistų sūriui įsikišti

Tarytum pagautajam kiškiui

Kurs skonį troškinio nulems

 

Skalbimo mašina džiovyklę

Kad verstų suktis itin miklią

Ir aromatas skalbinių

Ne tik po visą sklistų butą

Bet net ir ten kur atsibūta

Kaimyniniame aveniu

 

Kad taptų viskas užmaskuota

Neliktų komplekte akuotų

Viena mediena dengtų jau

Tiek orkaitę tiek mikrobangę

Pabaigus pasakaitę brangią

Kurią jums sekti atėjau

 

                 2020.01.24

 

 

POLIKLINIKOJE

Magnetoterapiją išrašė

Daktarė o ne kokia apačė

Man ir ją lankyti aš turiu

Poliklinikoje siaučia gripas

Visas miestas pjauna grybą

Ir ne tiktai pusę keturių

 

Kai tenai turiu lankytis

Nebepajėgiu atverk vaikyti

Man į polikliniką duris

Nepaeinanti kokia senutė

Taip išdžiūvusi tartum vinutė

Prašo ir skubu tai padaryt

 

Kiek tenai ligonių kosti čiaudo

Nusistvėrę daktaro kaip šiaudo

Kad išplauktų jau rytoj sveiki

Bet aplink ratu bacilos sukas

Tarsi sugadintas laikrodukas

Nes su jom tikrai juokai menki

 

Aš guluos su magnetu prie rankos

Užtaisyta kaip kokia patranka

Šaudyti į kraują pamaži

Ir tikrai jame jau vyksta karas

Net užverda kūno samovaras

Kai įjungia medsesuo graži

 

Ne, meluoju, tik guliu ir viskas

Tarsi būčiau prisigėrus viskio

O iš tikro nieko nejaučiu

Betgi magnetas daugybės gάusų

Tiek kurių tikrai kitur negausiu

Prisikviečia kūnan daug svečių

 

Valgo geria ir suplauna indus

Kraujo indus kai iš jų išlindę

Sako kad sveikatą atgavau

Ir išties visai man nebeskauda

Lyg laiku susimokėjus baudą

Kad čionai save priparkavau

  1. 02. 13

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *