Sigitas Kanišauskas. „Pušalotas – mano pirmasis didmiestis“

Bibliotekininkė Vera Mašalienė padovanojo jubiliatui pušalotietišką ragaišį

Taip sakė 80 metų jubiliejų šiemet švenčiantis iš Pušaloto krašto, Pabuojų kaimo, kilęs poetas, dramaturgas, eseistas, vertėjas Petras Palilionis. Garbingą metų puokštę poetas gavo rugsėjo 6-ąją. Po kelių savaičių, dar vasariška šiluma alsavusį vėjuotą paskutinį rugsėjo sekmadienį, jubiliato pagerbimo ceremonija surengta Pušalote ir jo gimtuosiuose Pabuojuose.

Jubiliatas pagerbtas prie skulptūros „Metraštininkas“

Miestelio bendruomenės kultūros grupė ir biblioteka po šv. Mišių bažnyčios šventoriuje pakvietė į literatūrinių skaitymų popietę „Vėl vakarai beprotiškai žvaigždėti“. Tokia neįprasta vieta literatūriniam žodžiui ir sveikinimo kalboms pasirinkta neatsitiktinai. Prieš vienuolika metų, 2009-ųjų vasarą, P. Palilionis kartu su, deja, jau šviesaus atminimo tuomečiu Kauno televizijos direktoriumi Petru Garniu (1960–2020) gimtajam Pušaloto kraštui padovanojo skulptoriaus Vytauto Ulevičiaus paminklą „Metraštininkas“. Bažnyčios šventoriuje iškilusioje medžio skulptūroje įamžinti gilias dvasinės ir kultūrinės veiklos vagas Pušalote palikę kunigai-kultūros šviesuoliai Antanas Juška, Petras Rimkevičius, Jonas Jaskevičius, Adolfas Sabaliauskas-Žalia Rūta. Paminklą pašventino Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.

Šventinės popietės dalyviai prie Petro Garnio ir Petro Palilionio Pušaloto bažnyčiai dovanoto skulptoriaus Vytauto Ulevičiaus paminklo „Metraštininkas“ (centre kunigai V. Liuima, A. Pipiras ir D. Kaunietis – Pasvalio bažnyčios vikaras)

O per poeto 80-mečio paminėjimą šventoriuje skambėjo jo eilės. „Parapija garsėja chorais. / Ir traukia pabuojiečių voros į Pušalotą, į bažnyčią“, – eilėmis iš poeto rinkinio „Motinos epas“ literatūrinę popietę pradėjo pušalotietė Genovaitė Kriaučiūnienė. Iš jubiliato kūrybos lobyno poeto eiles taip pat skaitė Marytė Mikėnienė, Zita Černienė, Lina Mikolaitienė, Stasė Golovkienė. Po įvairiaspalvės eiliuotų žodžių paletės nuvilnijo viena mėgstamiausių P. Palilionio dainų „Tykus buvo vakarėlis“. Pušalote kunigavusio ir čia palaidoto Petro Rimkevičiaus eilėraštis tapo populiaria liaudies daina. Trumpą muzikinę puokštę jubiliatui taip pat dovanojo Deimantės Janušauskienės vadovaujamas Pušaloto moterų vokalinis ansamblis.

Popietės metu poetui už daug ką dėkota – pirmiausia už nuoseklų nuoširdų ryšį su gimtuoju kraštu, jo žmonėmis. Anot kalbėjusiųjų, kiekvienas poeto atvykimas į gimtąjį kraštą tampa miestelio kultūros švente. Prisimintas 1994-ųjų rugsėjis, kuomet, P. Palilionio dėka, Pušalote apsilankė poetas Bernardas Brazdžionis.

Petras Palilionis (dešinėje) su Pušaloto bažnyčios altaristu kun. Albinu Pipiru ir Joniškėlio šv. Trejybės parapijos klebonu, Pušaloto šv. Petro ir Povilo parapijos administratoriumi Virgilijum Liuima

O štai P. Palilionis pirmiausia pasveikino šiemet 71-ąją kunigystės sukaktį minintį ir 95 metų jubiliejų švenčiantį buvusį ilgametį Pušaloto parapijos kleboną, Pasvalio krašto garbės pilietį Albiną Pipirą. „Dėkoju Jums, gerbiamas kunige, kad esate man labai geras, kad krikštijate ir laidojate mano giminaičius“, – kalbėjo poetas. Jis padovanojo dvasininkui knygą „Paulius Širvys. Aš beržas“, vildamasis, kad didelėje kunigo bibliotekoje šio leidinio dar nėra.

Padėkojęs pušalotiečiams už malonų priėmimą ir pagerbimą, P. Palilionis priminė, kad šie metai paženklinti skaudžiomis iš Pušaloto krašto kilusių kultūros žmonių netektimis. Jau minėjome, kad amžinybėn išėjo P. Garnys, o tik įžengus į Naujuosius metus mus paliko poetas, etnologas, baltų mitologijos tyrinėtojas Ginas Žiemys (1947–2020).

„Pabuojai, Pabuojai… / Kas naktį sapnuoju / lietum ir alum girtą kraštą…“ Taip apie gimtąjį kaimą rašė Petras Palilionis. Deja, jau seniai poeto gimtosios sodybos vietoje plyti tik suraikyti arimai. Išlikęs jo dėdės ūkinis pastatas, senelių sodybvietę mena beržai, o senosiose kaimo kapinaitėse ilsisi proseneliai.

Įvairiais talentais apdovanota asmenybė

Talentingas, todėl nenuspėjamas. Taip taikliai mūsų kraštiečio kūrybos ir veiklos lauką yra apibūdinęs žurnalistas Vidmantas Miškinis. Todėl mūsų kraštiečio kūryba yra daugiabriaunė – jis ir poetas, ir dramaturgas, ir eseistas, ir vertėjas, ir televizijos laidų autorius, ir biografinių knygų autorius, ir fotografas. Anot literatūros tyrinėtojo, kritiko Vito Areškos (1927–2019), nors Petras Palilionis kilęs iš šiaurės Lietuvos, bet kūrybos temperamentu greičiau panašus į nekantrų ir karštą pietietį. Pirmasis jos eilėraščių rinkinys „Atolas“ pasirodė 1972-aisiais. Laisvojoje internetinėje „Vikipedijos“ enciklopedijoje priskaičiuojama net per tris dešimtis kraštiečio kūrybos vaisių – eilėraščių rinkinių, poemų, esė, prisiminimų knygų. Prieš devynerius metus P. Palilionis už knygą „Tautos šauklio aidai“ buvo apdovanotas Bernardo Brazdžionio literatūrine premija, o prieš penkerius metus už monografiją „Metai Tamsčiuko atokaitoj“ pelnė Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinę premiją.

Į Pušalotą atvykęs poetas nepraleido progos pašnekinti kraštiečių

Net dvidešimt trejus metus P. Palilionis dirbo Lietuvos radijo Kauno redakcijos kultūrinių laidų žurnalistu. Taip pat net du dešimtmečius vadovavo Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriui. Dabar pirmininkauja Kauno meno kūrėjų asociacijai.Tad kraštietis pagerbtas įvairiais Kauno miesto Savivaldybės apdovanojimais.

Norintiems išsamiau susipažinti su Petro Palilionio gyvenimo ir kūrybos puslapiais, siūlome atsiversti krašto kultūros ir istorijos žurnalo „Šiaurietiški atsivėrimai“ 2015 m. antrąjį numerį, kuriame publikuojamas mokytojos, rajono literatų klubo „Užuovėja“ vadovės Reginos Grubinskienės straipsnis „Rašytojas iš (buvusių) Pabuojų“ bei 2004 m. žurnalo „Žiemgala“ pirmąjį numerį, kur rasite literatūros kritiko Vito Areškos straipsnį „Violetinis viražas. Petro Palilionio kūrybos kontekstai“.

Autoriaus nuotraukos

 

Už publikaciją dėkojame reportažu geranoriškai pasidalinti sutikusiam Sigitui Kanišauskui bei Pasvalio rajono laikraščiui „Darbas“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *