Davide Castiglione. Poezija

Davide Castiglione. Mildos Kiaušaitės fotografija

Kaune viešinčių Poezijos pavasario svečių būryje sutiktas jau kurį laiką Lietuvoje gyvenantis italų poetas Davide’as Castiglione maloniai nustebino – dar 2017-aisiais klajodamas mūsų miesto gatvėmis jis sukūrė net dešimties dalių Kauno architektūros bei atmosferos įkvėptą kelio eilėraštį, kurio fragmentais lietuvių, italų bei anglų kalbomis mielai sutiko pasidalinti.

//

Italian poet Davide Castiglione, living in Lithuania since 2016, was one of this year’s Poetry spring’s guests in Kaunas. After a short conversation, he gave away the fact, that visiting Kaunas in 2017 he wrote a long poem about the city, inspired by its modern architecture and metaphysically abandoned areas. Here you will find four parts of it in Lithuanian, Italian and English.

 

2017-aisiais kelias dienas praleidau Kaune, kaip miesto bastūnas (flâneur) vaikštinėdamas jo gatvėmis. Lygindamas su „jaukiuoju“ Vilniumi, kuriame gyvenu nuo 2016-ųjų, pajutau, kokia skirtinga ir drauge traukianti yra Kauno modernistinė architektūra bei metafiziškai apleistos jo vietovės. Tai rezonavo su manaisiais tekstais, kuriuos laikau paslaptingais ir net kiek konfrontaciniais. Šios patirties išdėstymas eilutėmis buvo neišvengiamas, it pats Kaunas būtų iš manęs reikalavęs tai padaryti. Rezultatas – ilgas dešimties dalių kelio eilėraštis, – keturiomis iš jų dalinuosi čia lietuvių, italų bei anglų kalbomis. Lietuviškai mano poeziją prakalbino vertėja Ramunė Brundzaitė, o angliškuoju vertimu pasirūpinau pats.

Davide Castiglione

 

//

 

In 2017 I spent a few days in Kaunas, strolling the city in a flâneur-like mood. Compared to the ‘cozy’ Vilnius where I live since 2016, I found myself both attracted and confronted by Kaunas modernist architecture and metaphysically abandoned areas. I felt a resonance with my own writing, which I like to think of as enigmatic and confrontational to some extent. The process of translating into lines what I was experiencing came imperiously, as if Kaunas herself (well, himself, according to Lithuanian grammar) was demanding me to do so. The outcome is a long travel diary poem in ten parts, four of which are reported here in three languages: Ramunė Brundzaitė’s Lithuanian translation, the Italian original, and an English version by myself.

Davide Castiglione

 

Kaunas

1.
Galima būtų kalbėti iš aukšto
apie avilį, atplėštą nuo pabaigos spazmo
išblaškytos reptilijos nugaros.
Ką gi, pradžia dulkėta. Jei ten būtų buvę kokių nors būtybių,
jos prašytų manęs centų, mosteldamos skepetomis kryžkelėje.
Daugiau nieko nepridursiu, atkreipkite dėmesį, gal kaip visada vos prisiliečiu.

3.
Gatvės dulkės –
tai kilmės ženklas, puošiantis iškabas,
taksofonų kabinas. 

4.
Galima nujausti, kad esama
tam tikrų elegancijos kišenių, iš vidinio kiemelio,
pilno gėlių vazonuose, ar vežimėlių, stumiamų
link pakenčiamo ar beveik gyvenimo:
kariškas Kaunas jų neturi, jų nelaisto.

10.
Galantiškumas suminkština žolę,
erekciją, išbaido aplinką:
nufotografavai ją pora kartų, nepasakei jai:
šįvakar strėle mano mes dar pasimatysime.

Taip jau nutinka, kad būtent saulei leidžiantis
pamatome save aptemusius.
O Kaunas turi ryžto,
juokingas tūzas, funikulierius

iš vargo tave iškelia
septyniasdešimt metrų. Kabina
iš lakuoto medžio, tai pakeliamas tiltas
arba karieta, kaip sau nori,

kelionė trunką gerą minutę.
Viršūnėje – apleista šventovė,
pusiau miškas. Išsirenku taką,
kad būčiau įkvėptas, kaip Panas,

parašau draugui, kad esu 
virš parnaso įkvėptas, kaip Panas.
Šalia virpa varteliai
nuo krepšinio kamuolio smūgių.

 

Iš italų k. vertė Ramunė Brundzaitė

 

//

 

Kaunas

1.
Si potrebbe parlare, dall’alto,
di un alveare sfregiato dal dorso di un rettile
distratto dallo spasmo della fine.
L’inizio è dunque polveroso. Se esseri ci furono
mi avranno chiesto dei cent, agitato foulard all’incrocio.
Non aggiungo nulla, fateci caso, forse come al solito sfioro.

3.
La polvere dello stradone
è un titolo nobiliare che orna le insegne,
le cabine taksofonas.

4.
Certe sacche di grazia
che uno intuisce da un cortile interno
di fiori nei vasi o carrelli spinti
verso un vivere sopportabile o quasi:
Kaunas guerriera non le ha, non le innaffia.

10.

La galanteria rammollisce l’erba,
l’erezione, sconforta il circondario:
le hai fatto alcune foto, non le hai detto
stasera freccia mia io e te ci vediamo.

È così che proprio al tramonto
ci si ritrova crepuscolari.
E Kaunas l’intraprendente ce l’ha,
l’asso ridicolo, la teleferica

che dalla miseria ti solleva
di un settanta metri. La cabina
è di legno laccato, è ponte levatoio
o carrozza, come vuoi,

il viaggio dura un minuto buono.
In cima c’è un tempietto deserto,
un mezzo bosco. Infilo un sentiero
per essere ispirato e pànico;

scrivo all’amico che sono
sopra un parnaso ispirato e pànico.
I cancelli mi vibrano accanto
con i tiri della pallacanestro.

 

//

 

Kaunas

1.
From above one could speak
Of a beehive a reptilian’s back
Disfigured when writhing in its last spasm.
The beginning is a dusty one, then. Assuming humans
Were to be found, they would have asked me a few dimes,
Waving light scarves at some junction. I’m leaving
Things as they are, as a rule, I gently touch them and leave.

3.
The dust from the main road
Is a nobility title adorning the shop signs,
The so-called taksofonas telephone booths.

4.
Those pockets of grace one can scent
In inner courtyards, flower pots
Hung on old railings, brimming;
Or those shopping carts people
Push towards a more bearable life…
None of this here:
Kaunas the warrior is rife with rows,
Brings no watering can along.

10.
Gallantry weakens the boner,
Softens the grass, saddens the surrounds.
You did take some pictures of her;
You didn’t tell her would you mind…

With me? And so in the twilight
One is a true Crepuscular. How naïve.
And Kaunas the resourceful has it,
That ridiculous ace up her sleeve…

The local cableway, I mean,
Lifting yourself from misery
About two-hundred feet high.
The journey lasts a full minute,

The cabin is of painted wood,
Half a carriage half a drawbridge.
A small temple stood, unvisited,
There at the top of the low hill.

I take a hidden path to feel inspired;
Then text my friend: “I feel inspired”
The gates next to me are vibrating
With a shower of basketball shots.

 

Translation from Italian by Davide Castiglione

 

Lietuvos rašytojų sąjungos projektą „Rašytojų internetinė erdvė – kūryba, prisistatymai, istorija“ remia Lietuvos kultūros taryba

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *