Zitai Gaižauskaitei – 70!

Zita Gaižauskaitė susitikime su vaikais Dainų progimnazijoje, Šiauliuose. Iš Stanislovo Abromavičiaus asmeninio archyvo

Šiandien, vasario 12 d., rašytojai Zitai Gaižauskaitei sukanka 70 metų! Jaunajam skaitytojui ji išleido jau per penkiasdešimt knygelių. Be to, lygiai prieš penkiasdešimt metų vaikų žurnale „Genys“ buvo atspausdintas pirmasis poetės eilėraštis. Pirmoji Zitos knyga „Ta dainelė – aš pati“ „Vagos“ leidykloje išleista dar 1983-iaisiais.

Jos knygelių veikėjai – sraigė, nešanti savo namelį, šokančios varlės, smuikuojantis žiogas, lapė, voras, žaltys. Eilėraščiuose galite sutikti ir uodą, kuris musę prausė, ir kalbantį medį, voveraitę bei daugybę girios gyventojų. Daug proginių eilių apie Velykas, Kalėdų eglutę…

Poetės eilėraščius vaikai lengvai išmoksta deklamuoti. Zita Gaižauskaitė yra apkeliavusi visą Lietuvą, po karantino ir toliau lankysis mokyklose, vaikų darželiuose. Susitikę su rašytoja, mažieji noriai bendrauja, klausosi jos gražaus deklamavimo, vaidybos. Tad kiekvienas susitikimas vaikams – šventė!

 

Stanislovas Abromavičius

 

Zita Gaižauskaitė 27-ojoje Borutaičių poezijos šventėje „Nuo čia pradėjau aš…“, 2020 m. liepa. Mildos Kiaušaitės fotografija

Zita Gaižauskaitė – viena mylimiausių ir populiariausių vaikų poečių, jau 37 metus nenuilstamai kurianti mūsų mažiesiems. Daugelis jos knygelių skirtos ikimokyklinio bei jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, ir tarp jų yra itin populiarios. Be abejo, ir pati poetė noriai lankosi įvairiose ugdymo įstaigose, skaito savo eilėraštukus, skatina mažuosius pamilti knygą. Ji retas pasišventimo pavyzdys – meilė literatūrai ir vaikams paženklino jos nesibaigiančias keliones per visą Lietuvą, lankant atokiausias bibliotekas, mokyklas, pradinių klasių mokinukus. Kol nebuvo karantino apribojimų, vien per keletą pastarųjų metų poetė pabuvojo bene 50-yje įvairių Lietuvos miestų ir miestelių pradinių mokyklų, bibliotekų, darželių. Svarbiausia, jos maršrutai siekė ne tik stambiuosius miestus, bet ir smulkesnes gyvenvietes bei kaimelius: Piniavą, Kriokalaukį, Pažagienius, Barstyčius, Baisogalą… Susitikimuose Z. Gaižauskaitė skaito savo eiles, pasikeisdama su mažaisiais klausytojais. Apdovanoja juos knygelėmis, betarpiškai ir nuoširdžiai bendrauja.

Visoje jos kūryboje vyrauja paprastas, skaidrus eiliavimas, aiškus rimas ir ritmas. Patraukia nesudėtingos situacijos ir veikėjai, vaizduojamas stebuklingų nutikimų pasaulis. Dažnai eilėraščiai pateikiami klausimų forma – tai skatina jaunuosius skaitytojus mąstyti. Daugelis kūrinėlių itin lyriški, apdainuojantys gamtos grožį, žmogaus ir jį supančio pasaulio santykį. Atgyja daiktai, gamtos reiškiniai ir gyvūnai prabyla netikėtai skambiais dialogais. Pagal Z. Gaižauskaitės eilėraščius sukurta ir dainelių, viena žinomiausių ir mylimiausių – „Tėvyne tu mano“. 

 

Gediminas Jankus

 

Zita Gaižauskaitė

 

TAI PAVASARĖLIS

 

Tai pavasarėlis,
Tai pavasariukas.
Prieš saulutę šildos
Garbanas ėriukas.

Iš dausų nužengęs
Išdidus lyg povas
Švilpauja karklyne
Vienmarškinis kovas.

Dairosi rugelis.
Strykt kvietys iš grūdo.
Kas dar neišgirdo?
Kas dar nenubudo?!

 

STIPRIAUSAIAS MARGUTIS

 

Tai sniego kepurė,
Tai vietom nuplikę.
Miške tarp eglaičių
Pamatėm Velykę.
 
Velykė! Velykė!
Sušukom kartu
Pamojo Velykė
Mažuoju pirštu.
 
Priėjom arčiau
Prie Velykės bobutės:
Sakyk, kaip atrodo
Stipriausias margutis?
 
Manęs šito klausė
Net lapė smalsi.  
Žinau tik, kad dūžta
Margučiai visi.

 

NUPIEŠIAU AŠ NAMELIUS

Nupiešiau aš namelius
Baltus, mėlynus, žalius…
Trys namukai, trys aukšti
Stovi miško pakrašty.

Vos pamatė juos barsukas,
Tuoj kiemelyje ir sukas:
– Štai jau artinas žiema
Įsikursiu su šeima.

Kiauksi lapė ilgasnapė:
– Kas čia namelius nutapė?
Tuoj vaikus vedu kieman.
Tie žali nameliai man.

Kriuksi šernas: kriuku, kriuku,
Kas pristatė čia namukų?
Smailiabokščių, dailių,
Mėlynų, baltų, žalių…

Tykojęs už debesų
Vėjas sukaukė balsu:
– Kas čia klega taip linksmai
Ir kieno čia tie namai?

Lapės, šerno ir barsuko?..
Vėjas uodegą pasuko
Ir sugriovė namelius
Baltus, mėlynus, žalius.

 

TUPI KIŠKIS

 

Tupi kiškis palei kelią,
Dailiai margina kraitelę.
Čiūžt laputė, žvilgt kreivai:
– Vai, kiškuti, vai vai vai!

Tu, žvaireli, taip gražiai
Tą kraitelę nudažei?
Tai kraitelė, tai marga,
Tartum genio uodega.

 

Margučius joje matau:
– Štiš, lapute, ji ne tau!

 

Vienas komentaras

  • Teko man asmeniškai pabendrauti su gerb. poete : labai mielas, betarpiškas ir šiltas žmogus. Nemažai bendradarbiavome ir, tikiuosi, dar kartu padirbėsime. p,Zitai linkiu naujų kūrybinių įdėjų, puikios svaikatos ir gausaus skaitytojų būrio.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *