Petras Palilionis. „Duoną auginam, vaikus“ (radiofonizuota poema)

Petras Palilionis. Romo Juškelio fotografija

 

Ilgą laiką radiofonizuota Petro Palilionio poema „Duoną auginam, vaikus“ (rež. Vytautas Balsys, Arvydas Černys; akt. Leonardas Zelčius. – Kaunas: Kauno radijas, 1987) skambėjo tik ją kitados girdėjusiųjų atmintyje, tad labai džiugu, kad, autoriui pagelbėjus, ją ir vėl gali ne tik prisiminti seni, bet ir išgirsti nauji klausytojai.

 

Petras Palilionis (g. 1940 m. rugsėjo 6 d. Pabuojuose, Pasvalio r.) garsėja kaip rašytojas, išleidęs keliolika įvairaus žanro knygų, iš kurių bene svarbiausi kūriniai – mažosios poemos ir fakto literatūra: draminė poema „Vėjuota saulė“, pasakojanti apie Adomą Mickevičių Kaune, poema „Visais gyvybės kodeksais”, paremta poeto aušrininko Andriaus Vištelio–Višteliausko biografijos faktais, lyrinė poema „Pasikinkęs jauną vėją“ Kazio Binkio gyvenimo ir kūrybos motyvais. 1984 m. už dramines poemas poetas apdovanotas Boriso Dauguviečio premija. Paminėtinos ir poemos „Itakė“, „Motinos epas,“ „Retropoema“. Poema „Baltoji obelis“ dedikuota trijų kartų menininkams – dailininkui Antanui Samuoliui, dramaturgui Raimundui Samulevičiui, tautodailininkei Stasei Samulevičienei. Kaip pastebi Lietuvos literatūros tyrinėtojas, habil. humanitarinių mokslų daktaras Vitas Areška, „individualaus stiliaus, individualios manieros analizė patvirtina, kad P. Palilionis siekia įvairių tradicijų sintezės, naujos estetinės kokybės, remdamasis tiek klasikine, tiek avangardine tradicija, pirmiausia ekspresionizmu. Todėl kartais jo kūryba ir primena Vladimiro Majakovskio platų mostą, Kazio Binkio žaismingumą, keturvėjininko J. Žengės familiarumą. O vietomis – Vinco Mykolaičio-Putino, Afanasijaus Feto meditacinius apmąstymus, Eduardo Mieželaičio globališkumą ir patetiką, Balio Sruogos ironišką sarkazmą“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *