Eglė Perednytė. „Šventajam Kazimierui“

Eglė Perednytė

 

Šventajam Kazimierui

 

Šventasis Kazimierai, Dievo tautos karalaiti,                              

pažvelki į mus, pasiklydusius savo keliuos,

ak leiski laimingai gyvenimo kelią nueiti –

tą kelią, vienintelį, duotą dangaus ir tylos.

 

Ak leiski laimingai keliauti per žydinčią žemę

kur skausmas, vargai, suspaudimai neturi prasmės.

Ak leiski gyventi kaip lauko lelijos gyvena –

juk tu jų šviesa dalinies.

 

Šventasis Kazimierai, Dievo vaikeli ir drauge,

paliesk mano širdį negęstančia džiaugsmo šviesa.                  

Šviesos karalijoje žmonės laimingi užauga

ir akys jų spindi, ir siela prabyla jose.                

 

Žmogus, kuris vilias ir tiki, jau rado žibintą –

jis švies tamsoje pasiklydusiems, saule lydės

kur mano gyvenimas ievoj balčiausioje žydi                             

ir supasi angelas, supasi džiaugsmas širdies.

 

Už publikaciją dėkojame tekstu geranoriškai pasidalinti sutikusiam krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraščiui „XXI amžius“.