Prieš trejus metus mirusio gruzinų literatūros klasiko Čabua Amiredžibi romanas „Mėnulio sūnus“ (originale – Data Tutašchija) nukelia mus į XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Gruziją. Knygoje pasakojama apie atsiskyrėlį, nesitaikstantį su įprastinėmis visuomenės normomis.
Skaityti plačiau
„Gyvenimo kelias“ – tai religinės filosofijos ir etinės minties kūrinys, kuriame Levas Tolstojus kruopščiai susumavo viso gyvenimo patirtį. Garsiojo rašytojo pažiūros į valstybę, mokslą, darbą, religiją, bažnyčią yra savitos, kai ką netgi šiandien jos stebina ir glumina.
Skaityti plačiau
Du naujus mažuosius Petro Venclovo romanus „Peržengti ribą. Sankirtos“ bei „Jauni ir nemirtingi“ sieja nerimas dėl asmenybės nuvertinimo, žmogiškųjų jausmų ignoravimo, susvetimėjimo ir abejingumo.
Skaityti plačiau
Tekstinės realybės šlovinimas, sunkiasvoris frazių barokas, sodrus minties minimalizmas, pasaulio literatūros montažas, kinematografas, skambus žodžių šlamėjimas, gyvenimo spektakliai, jausmų špagos ir skiautiniai, įvairiausio masto fantazijos bei (nusi)svaigimai – štai kas gyvena šiame ne-romane, kuris yra tikriausia kopijų kopija, o jo autorius jau yra gyvasis tekstas.
Skaityti plačiau
Tautos šauklys, dainius, žadintojas. Dažnai šie nuvalkioti apibūdinimai – tai viskas, ką žinome apie vieną garsiausių Lietuvos istorijos asmenybių Maironį. Jis mums yra tapęs patriotiškumo, lietuvybės bei pareigos simboliu, tačiau tikrame poeto, kunigo gyvenime netrūko triukšmingų menininkų susibūrimų, moterų draugijos, meilės istorijų ir garbės troškimo. Galbūt metas savo didvyrį pažinti iš naujo?
Skaityti plačiau
Geriausias 2013-ųjų Latvijos prozos kūrinys. „Penki pirštai“ – autobiografinis romanas. Jame pasakojama apie penkiametės Lauros kelionę iš Sibiro į Latviją. Aprašomi pirmieji įspūdžiai nepažįstamoje, bet išsvajotoje Tėvynėje, gyvenimas sovietinėje tikrovėje, jautrūs santykiai su tėvais ir seneliais, piešiamas didžiulis, neaprėpiamas mergaitės fantazijų pasaulis.
Skaityti plačiau
Sudarydama knygą stengiausi būti atvira ir nuoširdi. Nieko negražinau, bet ir perdėtai neverkšlenu. Tai MANO gyvenimo akimirkos, valandos, metai… Išsakyti eilėmis ir proza. Be datų eiliškumo… Emocijų diktatui pasidavus… Dalia Teišerskytė
Skaityti plačiau
Šiame voke Jūs rasite 32 meilės laiškus… Tebūnie jie paskata sugrįžti prie balto popieriaus lapo, prie širdingumo ir noro suteikti laimės pajautą tam, kuriam tą minutę jos labai trūksta…
Skaityti plačiau
aunas suomių mokslininkas Johanas atvyksta į Romą tyrinėti Švedijos karalienės Kristinos archyvo, rašo disertaciją apie valdovės bibliotekos ir rankraščių kolekciją. Archyvas saugomas Vatikano apaštalinėje bibliotekoje. Johano kuratoriumi tampa tėvas d’Andželas. Šis lyg netyčia kartu su karalienės Kristinos rankraščiais paduoda Johanui XVI amžiaus kodeksą, parašytą daugiausia senąja suomių, vietomis – švedų ir lotynų kalbomis. Susidomėjęs veikalu, kuris vadinasi Codex Castor, Johanas imasi versti jį į dabartinę kalbą ir pastebi, kad kai kuriuose pergamento puslapiuose tekstas ištrintas ir perrašytas, pamato, kad trūksta kelių puslapių. Šie puslapiai saugomi Kaune, Pažaislio vienuolyne.
Skaityti plačiau
Vlado Kalvaičio prozos skaitytojas nebus nuviltas – autorius ištikimas sau ir, kaip ir ankstesnėse savo knygose, įtaigiai kuria spalvingus veikėjų charakterius, dramatiškas situacijas, tačiau novelės skleidžia sunkiai įvardijamą vidinę šviesą, kurią, ko gero, įžiebia rašytojui būdinga sodri kalba.
Skaityti plačiau