Gvidas Latakas. Poezija ir medaliai

Gvidas Latakas. Mildos Kiaušaitės fotografija
Poetas, dailininkas, medalininkas, juvelyras Gvidas Latakas – vienas tų, apie kuriuos sakoma „Dievas davė ir dribtelėjo“. Telšiuose gimęs, bet jau du dešimtmečius Kaune gyvenantis kūrėjas nuo 1997 m. aktyviai dalyvauja meno parodose, o 1998 m. pasirodė pirmosios jo poezijos publikacijos kultūrinėje spaudoje. Žemaitis ir kaunietis, kuriam paklūsta ne tik žodžiai ir siužetai, bet ir formos bei spalvos, dėmesingas klasikams ir šalia esantiems kolegoms, o tai puikiai matosi pažvelgus į publikuojamą medalių galeriją.
Gvidas Latakas
Kalvė
Už girių girių ugnelė dega
ugnelė dega leliumoj
ant kalno kalvė – ugnys kūrenas
lenciūgu parišta meška
prie dumplių stena
keturi kalviai
keturi kavolėliai
po pasagą – lataką* kala
pakaustys tris žirgus
ketvirtą – elnią devyniaragį
devyni ragai apėję samana
dešimta – aukso šakelė
*lataka – (prūs.) pasaga
Gvido Latako medaliai, skirti rašytojams
- Vytautui Stulpinui. 2016, varis, galvanoplastika. „Tavo viršus, Dangau, tavo viršus“
- Duonelaitis 300. Varis, kalinėjimas. 129×101 mm, 2013
- Oskarui Milašiui. 2017, varis, galvanoplastika. „Klausykimės vėjo ūžesio naktį“
- Valdui Kukului. 2012, varis, galvanoplastika
- Algimantui Mikutai. 2016, bronza, lieta. „Kaimynų soduose prisirpo tamsios uogos, kaimynai soduose kilnoja bokalus“
- Danutei Paulauskaitei. 2016, varis, galvanoplastika. „Kai liksiu dviese su namais, kai kambariuos žingsnius girdėsiu“
- Stasiui Jonauskui. 2016, varis, galvanoplastika. „Visada, net kai išneša žmogų, Laikas išeina pats“
- Onai Jautakei. 2016, varis, galvanoplastika. „Sekmadienį lengva nešti“
- Marcelijui Martinaičiui. 2017, bronza, lieta. „Pabudo rytą Kukutis ir mato – jis pats guli šalia“
- M. Martinaitis. 1998
Gvido Latako fotografijos