Poetės, prozininkės, muziejininkės, skaitytojų graibstyte graibstomų biografinių romanų apie Maironį („Šešėlis JMM. Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai“, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012, 2016), Žemaitę („Žemaitės paslaptis“, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015) bei, naujausio, Vytautą Mačernį („Dūžtančios formos. Romanas apie Vytautą Mačernį“, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017) autorės Aldonos Ruseckaitės pristatinėti nereikia – jos vadovaujamame Maironio lietuvių literatūros muziejuje vykstančiuose kūrybos vakaruose lankėsi kiekvienas literatūrai neabejingas kaunietis ir miesto svetys, į Aldonos knygų pristatymus plūsta skaitytojų būriai, o poilsio akimirką rašytoją kone kasdien galima sutikti su fotoaparatu vaikštinėjančią Maironio sode (šiuos pasivaikščiojimus vainikavo leidinys „Maironio sodas“, Kaunas: Maironio lietuvių literatūros muziejaus leidykla, 2017). Nuo naujausios A. Ruseckaitės poezijos knygos „Verčiau (ne)užmiršti“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2015) jau praėjo keleri metai. Galbūt metas iš prozos vandenų vėl panirti į poezijos versmę?
Aldona Ruseckaitė
***
Nebijoki gyvenimo!
Kai lieka jo vis mažiau – nebijoki,
Atverki visas geldeles, žiūrėk,
Baltas drugelis provėžoj mirė.
Kai lieka vis mažiau –
Ko bebijoti?…
***
Visą laiką reikia ką nors turėti delne –
Duonos trupinį smėlio ar aukso smiltį
Akmenėlį Komuniją raidę
Saulės spindulį lašą lietaus
Vėjo gūsį
Visą laiką turėti delne
Nes kitaip kelią pamesi…
***
Vienuolyno bažnyčioje po Mišių
pasidažiau lūpas. Tamsiai raudonai.
Juk nesupykai, Viešpatie?..
Ilgai laukiau, kad pažvelgtum
tądien į mane.
Tačiau tu neskubėjai,
o gal visai užmiršai…
Todėl ir pasidažiau –
moteriška gudrybė…
***
Gyvenimas turėtų būti pilnas lyg aruodas
Ar lyg akis lyg riešuto kevalas
Turėtų būti kupinas lyg perpildyta
Gėrimo stiklinė
Lyg kartimi suveržtas šieno vežimas
Lyg sraigė namely
Lyg raidė pilna rašalo
Pilnas pilnas pilnas
Lyg žirnio ankštis lyg pušis spyglių
O jis – tas mūsų gyvenimas – mažėja ir traukiasi
Aruodas ištuštėja, akis užsiveria,
Riešutas sukirmija, vanduo išgaruoja
Lieka tuščias sraigės namelis sutrupintas kevalas
Atsiveria ankštis
Iš to didelio pilnio lieka sudžiūvęs plaušelis…
***
Jeigu meldiesi – neužsiverk savyje
Nežiūrėki į žemę, į tamsą,
Pakelki akis – šviesa tegul plūsta
Vasnoja baltų paukščių sparnai
Džiugus spindulys lengvai perbraukia veidą
Tegul skliaute švysteli tavo angelo sparnas
Tegul Dievo akis netikėtai pamerkia
Nežiūrėki į tamsą
Kur gaivalų gaivalai keičia odą
Tik tada, kai žegnosies, kai kryžiaus ženklas
Sugriebs tavo ranką, tada užsimerki…
***
Sekmadienį per lietų skaitau Giunterio Grasso
Svogūno lupimą
Bet nuo pirmojo puslapio jungiasi trukdžiai:
Už lango jau žydi liepos
Kaip mes ten rinkdavome liepukus, kai buvau
Dešimt dvylikos keturiolikos
Ar aš ten buvau? O gal kita paauglė, jau rodos kita.
Ji buvo tokia baili, paklusni, uždara
Kas man visai nebūdinga…
Giunteri Grasai – man nesunku suprasti ką čia rašai:
Berže jau čirškia paaugę strazdai
Katinai lyg pašėlę tik ir tyko juos sumedžioti
O va vėlgi ta pati paauglė gaudo, ieško
Strazdžiukų tėvų, jų neranda, augina narvelyje
Bet nieko iš to laukinis paukštelis
Nesąmonė – gal ten buvo kaimynų mergaitė
Kuri ilgai neišmoko skaityti
O dar suskamba mišių maldos iš radijo:
Vaje, negalima bažnyčioj dairytis
Bet taip beviltiškai noriu gal penkeri
Mama švelniai vis atsuka galvą altoriun
Vaikeli, ir ko taip smalsauti reikėjo
Bažnyčia tai Dievo namai, ir ko išdykaut svečiuose…
Liūdintis vaikas su atlaidiniu saldainiu norėtų
Suvalgyt bet kažko verkia ir verkia beveik iki namų
Niekada nežinosiu, ko verkė ta mažoji mergaitė
O Svogūno lupimas jau graužia akis visada pradeda
Graužti…
***
Jau buvau benueinanti
Bet lapkričio veidas gana įžūlus į mane atsigręžia
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.Privatumo politikaSUTIKTI
Privatumo politika
Privatumo politika
Slapukai yra nedideli informacijos failai, atsiųsti į Jūsų įrenginį (kompiuterį ar mobilųjį telefoną) iš Jūsų lankomų svetainių. Slapukai nekelia jokios grėsmės Jūsų įrenginiams. Lankant tam tikrą svetainę Jūsų interneto naršyklė nuskaito slapuką ir pateikia informaciją, pavyzdžiui, atpažindama Jus kaip svetainės lankytoją ir pritaikydama svetainės turinį pagal Jūsų poreikius.
Slapukai neleidžia stebėti visko, ką daro svetainės lankytojas, jie neišsaugo vartotojų naudojamų slaptažodžių.
Jūs galite nustatyti savo naršyklę taip, kad būtų priimti visi slapukai, atmesti visi slapukai arba būtų pranešama, kai slapukas atsiunčiamas. Kiekviena naršyklė skirtinga, todėl, jei nežinote, kaip pakeisti slapukų nustatymus, pasiskaitykite jos naudojimo žinyną. Jūsų įrenginio operacinėje sistemoje gali būti papildomų slapukų valdiklių. Jei nenorite, kad slapukai rinktų informaciją, naršyklės nustatymuose atsisakykite slapukų naudojimosi. Norėdami daugiau sužinoti, kaip valdyti slapukus, apsilankykite adresu: http://www.allaboutcookies.org/manage-cookies/.
Būtinieji slapukai: tokie slapukai yra būtini tam, kad galėtumėte žvalgytis po interneto svetainę ir naudotis jos funkcijomis, tokiomis kaip prieiga prie saugių interneto svetainės sričių.
Veikimą gerinantys slapukai: šie slapukai renka informaciją apie tai, kai naudotojai naudojasi tam tikra interneto svetaine, pavyzdžiui, kurie puslapiai lankomi dažniausiai ir ar lankytojai iš tinklalapių gauna klaidų pranešimų. Šie slapukai nerenka informacijos, leidžiančios atpažinti svetainės lankytoją. Visa šių slapukų renkama informacija yra bendrojo pobūdžio, todėl anoniminė. Ji naudojama tik svetainės veiklai pagerinti.
