Kauno rašytojų knygos

Dvikalbė Gintaro Patacko ir Anos Gerasimovos-Umkos eilėraščių knyga, kurioje autoriai verčia vienas kito poeziją į savo kalbas.

Ši knyga – lyg mozaikinis Albinos Navickaitės (1923–2000) – vienuolės, lietuanistės mokytojos, šviesuolės, muziejininkės, kultūrininkės – (auto)portretas ir sudėtingo, dramatiško, bet įstabiom spalvom išsiskleidusio jos

Tekstinės realybės šlovinimas, sunkiasvoris frazių barokas, sodrus minties minimalizmas, pasaulio literatūros montažas, kinematografas, skambus žodžių šlamėjimas, gyvenimo spektakliai, jausmų špagos ir skiautiniai, įvairiausio masto fantazijos

Daiva Čepauskaitė – poetė, dramaturgė, aktorė. Šiame rinkinyje skelbiamos trys autorės pjesės: „Pupos“, „Musė“ ir „Aš tave užmiršau“. 2007 m. už pjesę „Pupos“ D. Čepauskaitė

Žinomo lietuvių poeto prisiminimų ir apmąstymų knyga. Vyrauja iš praeities iškylantys vaizdai, realybė ir sapnai. Rašoma apie vaikystę pokario Žemaitijoje, studentiškus metus Kaune, linksmus ir

Tautos šauklys, dainius, žadintojas. Dažnai šie nuvalkioti apibūdinimai – tai viskas, ką žinome apie vieną garsiausių Lietuvos istorijos asmenybių Maironį. Jis mums yra tapęs patriotiškumo,

Sebastianas Radas nėra toks gatvės advokatas, kokį esate įpratę matyti. Jo kontora — neperšaunamas krovininis furgonas, pagamintas pagal užsakymą, su aukščiausios kokybės belaidžio ryšio aparatūra,

Geriausias 2013-ųjų Latvijos prozos kūrinys. „Penki pirštai“ – autobiografinis romanas. Jame pasakojama apie penkiametės Lauros kelionę iš Sibiro į Latviją. Aprašomi pirmieji įspūdžiai nepažįstamoje, bet