Vytautas P. Bložė „Neįminta mįslė: mozaikos kompozicija“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2014)

Vytauto P. Bložės kadais lietuvių poeziją katapultavęs ir lyrizmo pamatus išjudinęs epinis pasakojimas lieka kertiniu poeto stilistikos akmeniu ir naujausiame rinkinyje „Neįminta mįslė“. Mėgindamas, turbūt pirmiausia sau, atsakyti, kaip, kur, kodėl Dievas atskleidžia save žmogui, kokiais pavidalais, vardais ir ženklais žaisdamas atgaivina ir sustiprina tikėjimą, poetas pasakoja kelias istorijas, supindamas jas iš aliuzijų ir paralelių. Taip vienoje erdvėje mainosi Indijos, Lietuvos, Jeruzalės vaizdai, istoriniai įvykiai, atgyja Biblijos ir Vedų personažai. Savaip perfrazuoti Kristaus ir Krišnos žodžiai pakimba virš lietuviškų Kiršino ir Kirsnos vandenų, užmindami mįslę ne tik apie etimologines, istorines, religines sąšaukas, bet ir apie žmogaus priartėjimo prie Dievo paslaptį.

 

A p i e  k n y g ą  i r  a u t o r i ų :

Ieva Rudžianskaitė. „Meilės mįslė“ / Satenai.lt