Rimantas Petras Elena von Klusas. „Absurdėlės“

Poetas humoristas bei lyriškas satyrikas Rimantas Petras Klusas skaitytojams bei klausytojams pažįstamas kaip Rimantas Petras Elena von Klusas. Labai kūrybingas ir darbštus autorius yra prasitaręs, kad net nakčiai šalia lovos pasideda bloknotą ir tušinuką; pabunda, atsikelia, žiū – keletas naujų epigramų…  Kūryba neužsiguli, sugula į knygas, pasirodžius rinkiniui „Pargriauti vėją“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2016), poetą deramai įvertino Kauno meno kūrėjų asociacija, paskyrė premiją už ištikimybę satyrai ir humorui.

Neteko girdėti, kad įvertinimai kam nors būtų pakenkę, ilgai nelaukdamas R. P. E. von Klusas leidyklai „Kauko laiptai“ įteikė būsimosios knygos mašinraštį.  

 

Rimantas Petras Elena von Klusas

Iš spaudai ruošiamos knygos „Racijų vibracija“

 

Absurdėlės

 

sotus

 

ukš dičke

riebi micke*

neturinti moralinių apraiškų

aš dvasingas

žingeidus

mėsinėju mėnesieną

ja maitinuos

mėnulio spinduliu

išsikrapštau dantis

*Kiaulytė

 

užsagstyta

 

apšiurusiai

dvasiai –

madingą drabužį!

dvasia pakilo

iki aukščiausios… sagos

 

argumentai

 

kasdienybę

žudo vis tas pats

vis tą patį –

vis ta pati…

taip kasdienybė –

su tuo pačiu ir ta pačia –

išsilaiko – – – – – – – – –

 

autoknyga

 

knyga nieko

ypač prieš miegą

vedu

vedu

nieką

ir užvedu miegą

 

nykščio racija

 

tenai tenykščių –

tilptų ant nago nykščio

tiksliau –

nėra tenykščių!

kaip tai?

be paslapčių –

tenai nėra nykščių

 

orientacija

 

smagu save

pakeisti

perorientuoti

sėdėjau

sėdėjau ir

persi-

orientavau į

stačią

 

skaičiuojant pirštais

 

nuostabu

išvargus vargą

tad daugiau vargų!

tu jau išvargai kelintą? –

tiek

kiek

nugraužtų nagų

 

ak

 

kur benueitum –

nuėjęs

kur besugrįžtum –

nuėjęs

kur nesugrįžtum –

nuėjęs – – –

po velnių!…

ak!

ir po velnių nuėjęs…

 

giminė

 

išmąstei dieną

iki nuogumo

nuo šalčio drebėjo –

brolis radiatorius

buvo šaltas –

dėdė vamzdis prakiuręs

 

lovelasas vakaris

 

jo glebėsčiuotos liepos

nurimo prieš rytą

o liemenėlių kiek…

pridraskyta! – – –

panelės lovelasą

mena kaip asą

 

kantrūs kantrybei

 

turi daug kantrybės

kartais

nežinai kur dėti

tai ir nededi niekur o

kantriai ją dalini –

kol pajunti –

kokie visi kantrūs!

 

paskatintas

 

grįžai

pakylėtas švelnių žodžių

ir namai šiltesni

ir ji kitokia

imi gražiai kalbėti:

o blemba

koks fainas tavo snukutis!

nepyk – marmūzė…

 

mūsų

 

mes pamiršom politikę

ji – mus prisiminus klausia:

ar dar turite atmintį?

mes jai sakom: geras klausimas!

mums to paties

nereikės klausti tamstos

 

perdegimai

 

trumpas sąžinės sujungimas –

perdegė mintis

liūdnai tarei:

sąžinė neturi sąžinės – – –

po to

perdegė liežuvis…

 

toks

 

esi stiprios dvasios –

ji suka girnas – – –

karšta širdis kepa –

duonos nestinga – – –

mėsos prisiauginai savy –

70 kg gyvo svorio

 

toks išėjęs

 

išėjęs iš savęs nutolo

net pamiršo kas jis toks

pamato lyg matytą klausia:

gal žinai kas aš?

šis tarė: tu – tai aš

iš kurio išėjai

išėjęs šūkteli: eik tu!

ir neišėjęs išėjo