Knygos

„Skudurėlių šventė“ yra paskutinė trilogijos (kitos dvi dalys – „Kazašas“ ir „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“) dalis. Tai tarsi statinio stogas ar kupolas. Rašant

J. Audzijonienė plėtoja amžinąsias meilės ir mirties temas, kita vertus, susitelkia į šiuolaikinio žmogaus būsenas, derančias su nostalgijos gaidelėmis, neretai lydimomis šiokio tokio nusivylimo. Keista,

Rinkinio eilėraščiai prabyla aukštaičių uteniškių tarme, kuriuose poetė derina šiuolaikinio gyvenimo detales su laikui nepavaldžia praktine išmintimi. Neretai prieštaringas asmens vidinis pasaulis atskleidžiamas nevengiant pasijuokti

Ironija ir groteskas, lyrika ir autentiški susitikimai su lietuvių rašytojais, žūtbūtinis užsispyrimas, minant valdininkų slenksčius ir važiuojant biurokratijos mašina, įtraukia skaitantįjį kaip deginanti akistata, kaip

Romane „Šunų aikštelė“ Sofi Oksanen pagrindinių veikėjų istorijas pasakoja per du laiko lygmenis – Helsinkio dabartį ir netolimą Ukrainos praeitį. Meistriškai parašytame psichologiniame trileryje greitai

„Dainų lentynėlė“ – tai pirmasis kompozitorės, Lietuvos kompozitorių sąjungos narės Giedrės Pauliukevičiūtės natų rinkinys. Jame autorė pristato įvairiais savo gyvenimo laikotarpiais sukurtas dainas mažiesiems. Knygelėje

Debiutinėje Lino Umbraso knygoje perteikiama gyvenimo lakinumo ir netvarumo pajauta, susipynusi su eilėraščių subjektui svarbiais gyvenimo įvykiais – vaikyste, tėvyste, žmogiškosios vienatvės temomis, poeto tapatybės

Švelnioje, skaidraus liūdesio kupinoje Romos Petrušytės (1947–1977) lyrikoje skaitytojas atras glaudų ryšį tarp žmogaus ir gamtos, besikeičiančius metų laikus, atspindinčius vidines lyrinio „aš“ būsenas –