Pačiame Kauno viduryje, tarp Vytauto pr. ir Trakų gatvės, tarp Totorių ir bažnyčios gatvių, dunkso didžiulis keturkampis kvartalas, apaugęs vešliais medžiais ir sėte nusėtas kryžiais ir paminklais. Čia vienos prie kitų yra prisišliejusios net ketverios paskirų tikybų kapinės: katalikų, evangelikų, ortodoksų ir nedideliame šiaurės rytų kampe – musulmonų. Tai tikras mirusiųjų miestas, kuriame amžinojo poilsio vietą rado tūkstančiai kauniečių („Mirusiųjų miestas“, Savaitė, 1944).

Šiandien vadinamasis Ramybės parkas arba Kauno senosios kapinės – gyvas atminties laukas, kuriame ilsisi ne tik čia palaidoti žmonės, bet ir daugybė su šia vieta susijusių istorijų. Dalį šių istorijų mes surinkome ir užrašėme. Tuomet jos įsikūrė meno kūriniuose ir ėmė gyventi naują gyvenimą…

Spalio 18 d., penktadienį, 18 val. didysis Istorijų festivalio atidarymas atvers duris į Kauno Ramybės parko istoriją. Čia muzikinę kantatą „Ramybės. Ramybės…“ atliks specialiai šiai progai suburtas „Istorijų choras“. Prie jo žada prisijungti ir keturių konfesijų šventikai. Istorijos – kauniečių, libretas – Daivos Čepauskaitės, muzika – Vidmanto Bartulio, dirigentė – Danguolė Beinarytė. Ramybės parke veikiantys maldos namai festivalio metu pakvies į atvirų durų dienas.

Fotografijoje – vaizdo ir garso instaliaciją „Pavėjui“. Autorė Jenny Kagan.

PLAČIAU APIE FESTIVALĮ>>>

Organizatorių informacija