Gražina Cieškaitė. Nauji eilėraščiai

Gražina Cieškaitė. Iš LRT archyvo

Poetė, Poezijos pavasario laureatė (1990) Gražina Cieškaitė – viena savičiausių mūsų kūrėjų, sudėtingų, paviršutiniškai neišgliaudomų eilių autorė. Jos eilėraščiuose ryškus skausmingai suvokiamas būties trapumas, laikinumas, gausu filosofinių apmąstymų. Gražina Cieškaitė pateikė mums savo naujų eilėraščių, kuriuose nerasime nei buities, nei populiarių įvairių būsenų bei virsmų aprašinėjimo. Juose – poetinio mąstymo gelmiškumas, Rytų išmintis ir amžinybės dvelksmas.

G.J.

 

Gražina Cieškaitė

 

                   *

atleiskit visi kuriems kelią perbėgau tarsi juodas šešėlis

begalybės ekstazė šviesi nesudrumstas kraujo mėlis

                    *

su pragaru kautis nakčia kai būtis nebūtis susimaišo

dvasiamintė kūrybos kančia perkeičia meilę į maištą

                    *

pasaulis ties riba sustingęs ją peržengus žūtis lemtinga

pakeistų būvio tėkmę seną įkūnijusi dvasios meną

                     *

poezija gyvybės branduolys suliejus kraują su dangaus rasa

bekūnis meilės jaudulys visybės būtį perkeitus tiesa

                     *

Budos menas minties begalybė kaip Dievas anapus

žydras lotosas žodžio pražydęs dvasios kūnui atakus

                      *

tarp gamtos ir antgamtės pražydus mistinį majos šydą

praskleidus Kūrėjo dvasia žvelgia į tuštumą daiktuose

                       *

pasaulio rajumas beribis būti tau Dieve anapus

tarp dviejų begalybių su antgamte sutapus

                        *

tikiu nušvitusį Budą amžiną kaip dvasia

minties ekstazėje budi po kosmo saule šviesia

                         *

šviesos sužadėtine sniegas ant tavo kelio nakčia

bedievis pragaras miega pasaulį stingdo kančia

                          *

juodoji nakties piramidė žvaigždėta kaip tavo dvasia

ne būtis ir ne meilė beribė tuštuma atspindžiuose

                          *

angelas labirinto dugne jo vienatvė pražydus

meilė įeis į mane pro mentalinį majos šydą

                          *

paklydo širdis išvaduok Dieve visybės

sparnuota dvasia nemylinčia kūno niekybės

                          *

gerti širdie metafizinę šviesą būti kaip saulė nuoga

tarp būties nebūties tylėti virsti meilės banga

                           *

dėl kiekvieno bedieviško žingsnio gailiuosi Buda liko kančia

iš jos mane išvaduosi kai sudils troškimų delčia

                           *

įsiklausyk į tikrovę tu ją sieloje savo tveri

dvasiakosminę mintį kaip srovę kuri nemari  

Vienas komentaras

  • Gražina Cieškaitė (g. 1951), poetė, prozininkė, vertėja (iš rusų k.), dvidešimt šeštoji „Poezijos pavasario“ laureatė (1990 m.) už eilėraščių knygą „Skrendu virš labirinto“ (Vilnius: Vaga, 1989).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *