Tomas Kavaliauskas. „Du šimtai brolių, altoriaus laukiančių“ (Vilnius: „Alma littera“, 2016)

Romanas „Du šimtai brolių, altoriaus laukiančių“ skaitytoją nukelia į 1990-uosius. Nepriklausomybės laisve alsuojančio Kauno senamiestis slepia aukštais mūrais apjuostą kunigų seminariją. Pagrindinis herojus Tomas įkūnija į dievoiešką pasinėrusį žmogų, lemtingai sustojusį ties paskutiniąja kelio į kunigystę pakopa.

Skaityti plačiau

Jutta Noak. „Raudonos pelytės“ (Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2017)

Romanas „Raudonos pelytės“ pasakoja klajoklišką vienos šeimos istoriją, nusidriekusią per porą šimtmečių. Rašytoja atveria lietuvių literatūroje dar netyrinėtą temą: Lietuvos vokiečių likimai bei Antrojo pasaulinio karo padariniai žmonėms, atsidūrusiems svetimose valstybėse, jų pastangos išgyventi, pritapti, susivokti savyje, atgauti vidinę pusiausvyrą.

Skaityti plačiau

Tomas Kavaliauskas. „Originalas“ (Vilnius: Alma littera, 2017)

Velnių muziejaus „Kipšo“ kavinėje sutiktas paslaptingas meno kuratorius-restauratorius Karlas T. Vaineris įsuka menų doktorantą ir jo sužadėtinę į painią istoriją, susijusią su koliažų meistro Dogu Bankovo palikimu. Trijulė keliauja į Bulgariją ieškoti dingusių Bankovo paveikslų. Pasirodo, bulgarų kilmės Dogu Bankovas tarpukario Paryžiuje sukūrė daugiau paveikslų nei manyta.

Skaityti plačiau

Kęstutis Navakas. „Vyno kopija“ (Vilnius: Tyto alba, 2016)

Tekstinės realybės šlovinimas, sunkiasvoris frazių barokas, sodrus minties minimalizmas, pasaulio literatūros montažas, kinematografas, skambus žodžių šlamėjimas, gyvenimo spektakliai, jausmų špagos ir skiautiniai, įvairiausio masto fantazijos bei (nusi)svaigimai – štai kas gyvena šiame ne-romane, kuris yra tikriausia kopijų kopija, o jo autorius jau yra gyvasis tekstas.

Skaityti plačiau

Gasparas Aleksa. „Šventojo Akiplėšos medžioklė“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016)

Kunigo Juozo Zdebskio istorija knygoje „Šventojo Akiplėšos medžioklė“. Veiklaus kunigo gyvenimas buvo kupinas skaudžių patirčių ir pavojų. Jis, kilnojamas iš parapijos į parapiją, du kartus kalėjo už vaikų katekizavimą, išėjusį į laisvę saugumiečiai jį bandė sugniuždyti psichologiškai. Nuo kunigo nusigręžė bičiuliai, tačiau jis nė vieno žmogaus nelaikė priešu. Penketą kartų buvo kėsintasi jį nužudyti. Galiausiai J. Zdebskis, saugumiečių vadintas Akiplėša, įkyriai persekiotas iki paskutinės gyvenimo minutės, žuvo per autoįvykį iki šiol neišaiškintomis aplinkybėmis.

Skaityti plačiau
1 2 3 4 5 6