Violeta Židonytė. „Šermukšnis tas gyvenimas“ (Kaunas: Kalendorius, 2017)
Gyvenimas, almantis pavasario upės srove. Jausmų jėga ir išgyvenimai, apmąstymai apie būtį, apie gyvenimo tėkmę. Apie visa tai – romantišku poetiniu žodžiu.
Skaityti plačiauGyvenimas, almantis pavasario upės srove. Jausmų jėga ir išgyvenimai, apmąstymai apie būtį, apie gyvenimo tėkmę. Apie visa tai – romantišku poetiniu žodžiu.
Skaityti plačiauTrys Poezijos pavasario laureato Petro Palilionio mažosios poemos. Sudarė autorius. Projekto vadovas Petras Palilionis. Viršelio fotografija – Mildos Palilionytės.
Skaityti plačiauDaiktuose glūdi poezija, gamtos ir žmogaus daiktuose, ryšiuose, santykiuose. Smagu apie tai galvoti skaitant naują Vytauto Stulpino eilėraščių knygą netikėtu pavadinimu „Vakarijos“ ir įsižiūrint į joje esančius Gvido Latako darbus, daiktiškai apčiuopiamus.
Skaityti plačiauJei yra tokia Nykštukų šalelė Lietuvoje, tai ji prisiglaudusi pušynėliuose, pasislėpusiuose šaltinėlių apsuptame Mergežeryje (Varėnos rajonas), kur čiulba volungės ir šnara kadagio šaka, groja varnėnas skudučiais, o kiškis – dūdele…
Skaityti plačiauKęstučio Navako knyga „Lorelei“ (2013) jau tapo bibliografine retenybe. Autorius rinktinę papildė 32 tekstais, ir dabar skaitytojų rankose „Lorelei. 66 meilės laiškai + 66 meilės eilėraščiai“. Tai autentiški meilės laiškai, K. Navako poezijos kūriniai ir įspūdingiausios pasaulio poetų lyrikos vertimai (vertė knygos autorius).
Skaityti plačiauLinos Buividavičiūtės poezijoje apstu netikėtų sugretinimų, kultūrinių ir mitologinių bei teologinių asociacijų, kurios neretai perauga į provokacijas. Tad visai natūralu, kad jos žodyne archetipai šliejasi prie slengo, ironija perauga į groteską, o tai, ką banaliai derėtų vadinti jaunatvišku maksimalizmu, ne taip jau retai deformuojasi į neurotines būsenas.
Skaityti plačiauNaujoje knygoje Viktoro Gulbino eilėraščių žmogus pastebimai keičia žiūrėjimo kryptį, iš dabarties vis rečiau žvelgia į perspektyvą, vis dažniau – į retrospektyvą: atėjo apmąstymų laikas, tad svajojamą pasaulį ir iliuzijas keičia nepagražinta realybė ir bandymas su ja susitaikyti.
Skaityti plačiauPirmosios Ievos Gudmonaitės knygos varomoji jėga – išgyvenimai, radęsi atsiskiriant nuo tėvų namų, bandant kurti savuosius. Eilėraščiams būdingas vizualumas, suteikiantis žodžiui daugiau erdvės ir prasmės. Kita vertus, jos poezija yra muzikali ir trapi, perteikianti sunkiai apčiuopiamus sielos virpesius, bylojanti apie būties misteriją, kartu nevengianti aštresnio kalbėjimo, aktualijų.
Skaityti plačiauR. Juškūnės (R. Juškevičiūtės-Palubinskienės) eilėraščių knygos tematika ir objektas – moteriškumas kaip kūniškosios ir psichologinės patirtys; jos eilėraštis ekspresyvus, atviras ir neretai provokuojantis.
Skaityti plačiauL. S. Černiauskaitės kalba – lakoniška, skaidri, intensyvi, tekstai įtraukiantys, kad ir apie ką autorė bekalbėtų – rašytinio žodžio galią, saviraišką, žmogiškosios būties (žiemkenčiavimo) skaudybę ir grožį, gąsdinantį mirties priartėjimą, artimųjų mirtį ar meilę, kuri ištinka kaip fatališkas smūgis, kaip bausmė ir kaip dovana.
Skaityti plačiau