Laura Sintija Černiauskaitė „Nauja vėjo rūšis“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2015)

L. S. Černiauskaitės kalba – lakoniška, skaidri, intensyvi, tekstai įtraukiantys, kad ir apie ką autorė bekalbėtų – rašytinio žodžio galią, saviraišką, žmogiškosios būties (žiemkenčiavimo) skaudybę ir grožį, gąsdinantį mirties priartėjimą, artimųjų mirtį ar meilę, kuri ištinka kaip fatališkas smūgis, kaip bausmė ir kaip dovana.

Skaityti plačiau

Nijolė Kliukaitė „Karusės“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2015)

Liaudiški Karusės lyriniai pasakojimai persipina su švelnia ironija ar autoironija. Nors pasakojimų amplitudė plati – nuo buities detalių ir kasdienių darbų iki svarstymų apie Dievo buvimą, meilės išgyvenimų, savišvietos pastangų, įvaldant intelektualų žodyną, kas be ko, neužmirštant vaikystės. Karusytė dar neatsispiria pagundai kurti dainas, kurios, ji, matyt, tiki, yra prasmingas užsiėmimas, gyvenimui suteikiantis spalvų, o skaitytojui jos kelia šypseną.

Skaityti plačiau

Jonas Liniauskas „Sutartinė“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2015)

Septintoji Jono Liniausko poezijos knyga „Sutartinė“ pratęsia ir papildo ankstesnių rinkinių poetinį lauką. Girdisi panašus, kiek prislopintas kalbėjimas, tačiau autorius išvengia monotonijos: intonacinis minoras neretai – lyg nejuntamai, tačiau nuosekliai – pereina į mažorą (rečiau, atvirkščiai), o tikslaus vidinio ritmo intonacinė slinktis sugeba keisti vis pakartojamų įvaizdžių prasmines būsenas, sukurdama stabilią pasaulėjautos vienovę.

Skaityti plačiau
1 16 17 18 19 20 25