Liudo Dovydėno premija, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet paskirta rašytojui Markui Zingeriui. Kūrėjas įvertintas už romaną „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“, 2017 metais išleistą Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos.
Žinomo literatūros kritiko, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Valentino Sventicko nauja eseistinių užrašų knyga. Trumpi dienoraštiški užrašai atskleidžia literatūros kritiko reagavimus į socialinius reiškinius, gyvenimo pokyčius, aktualius literatūros ir kitų menų raidos procesus.
Gediminas Jankus prisimena prozininką, poetą, skulptorių ir tapytoją Liudą Gustainį bei dėmesingai skaito paskutinį jo publikuotą romaną „Dagilio, šuns ir kiti šešėliai“.
Algimantas Mikuta, daugiau kaip penkiolikos poezijos knygų autorius, naujausiame rinkinyje „Septynios širšės“ atpažįstamas iš smagių, ironiškų posmų. Poetas įdėmiai ir atlaidžiai stebi komiškas mūsų gyvenimo puses, visuotinį teatrą, masinius stereotipus.
Gegužės pradžioje, artėjant poeto Algimanto Mikutos jubiliejiniam gimtadieniui ir „Poezijos pavasariui“, pasirodys naujas ironiškų eilėraščių rinkinys „Septynios širšės“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018). Skelbiame keletą nepublikuotų eilėraščių iš būsimosios knygos.
Poeto Stasio Santvaro (1902–1991) kelią vaizdžiai nusakė Vytautas Kubilius: „Retam lietuvių rašytojui išpuolė tokia lemtis: ištisus septynis dešimtmečius plėšti savo plunksna literatūros dirvonus, išlikti pastebimam, ginčijamam, reikšmingam.“
Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos skelbiamas „Pirmosios knygos“ konkursas – galimybė išleisti pirmąją savo knygą. Tradiciškai kasmet išrenkama ir išleidžiama po vieną geriausią prozos ir poezijos knygą.
Aldona Ruseckaitė, įsimenančių knygų apie Maironį ir Žemaitę autorė, atskleidžia dar vieno rašytojo gyvenimo slėpinius. Kuo gi sudomino autorę Vytautas Mačernis (1921–1944)? Pirmiausia – poeto vizionieriaus pasaulėvoka, jos atspindžiais poezijoje, ir ypač – jausmų pasauliu, neįvykusia santuoka. Mačernis – mąstytojas, filosofinis poetas ir – meilės kankinys?
Tautvydos Marcinkevičiūtės eilėraščiais apglobiama seno žmogaus dvasia. Apglobiama taip, kad ir ta, kuri apglobia, išgyvena džiaugsmą, teisingo gyvenimo jutimą. Nuolat atšaukinėjama mirtis, nenorima prarasti, nenorima išleisti iš namų tos, kuri čia visada buvo. Eilėraščių poetiškumas – atsargūs etikos žingsniai į estetiką.
Poeto, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Donaldo Kajoko eilėraščių rinktinė.
