Irna Labokė. „Florestano niekučiai“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2018)

Irnos Labokės noveletės „Florestano niekučiai“, regis, kuriamos tuo pačiu principu, kuriuo pagrindinis personažas Florestanas kuria savo niekučius. Noveletėse besimezgančios konfliktinės moters ir vyro situacijos, pavartojant skoningą ironiją ar žaismingą autoironiją, baigiasi elegantiška taikos sutartimi, tarsi primenančia, kad be niekučių gyventi būtų ir liūdniau, ir nuobodžiau.

Skaityti plačiau

Lina Buividavičiūtė. „Helsinkio sindromas“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2017)

Linos Buividavičiūtės poezijoje apstu netikėtų sugretinimų, kultūrinių ir mitologinių bei teologinių asociacijų, kurios neretai perauga į provokacijas. Tad visai natūralu, kad jos žodyne archetipai šliejasi prie slengo, ironija perauga į groteską, o tai, ką banaliai derėtų vadinti jaunatvišku maksimalizmu, ne taip jau retai deformuojasi į neurotines būsenas.

Skaityti plačiau
1 7 8 9 10 11 15