Tautvyda Marcinkevičiūtė. „Titanoteris, Kekto ir kiti“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2019)

Sujungdama įvairiausius istorinius Kauno laikotarpius – prieškario, okupacijos, šiandienos – su mitinės būtybės Kekto figūra, poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė tiek retrospektyviai žvelgia į Kauną, tiek kalba iš dabarties perspektyvų, plėtodama ir paslaptingą paralelinį pasaulį, kuris suteikia rinkiniui gilesnį matmenį.

Skaityti plačiau

Gediminas Jankus. „Petro Venclovo 1947-ieji. Pasirinkimas“ (recenzija)

Lietuvai vieną po kitos pažymint svarbias valstybės sukaktis dažnėja disputų, kuriuose kritiškai vertinama, apmąstoma ir permąstoma šalies istorija. Naujausias prozininko Petro Venclovo novelių romanas „Grumtynės“ kolegą Gediminą Jankų paskatina susimąstyti apie kūrybos ir tiesos kriterijus, jų sąsajas ir atskirtį.

Skaityti plačiau

Gediminas Jankus. „Vlado Kalvaičio Gulagas. Metafizinė kančia ir viltis“ (recenzija)

B. Sruogos „Dievų miškui“ ar A. Solženycino „Vienai Ivano Denisovičiaus dienai“ nenusileidžiantį Vlado Kalvaičio novelių romaną „Sustiprinto režimo barakas“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2011) nagrinėja žvilgsnį ir plunksną pagalandęs Gediminas Jankus.

Skaityti plačiau

Kristina Poderytė-Bačiulienė. „Filosofija – kaip pleistras“ (recenzija)

Belukštendama pirmąją Ievos Rudžianskaitės knygą „Be skaičių“, Kristina Poderytė-Bačiulienė atranda subtilias filosofijos ir poezijos jungtis bei mažosiose meditacijose iškylančias amžinąsias meilės, laiko, Dievo temas. Pamažu aiškėja, kad kartais teisingas klausimas yra svarbesnis už visus atsakymus.

Skaityti plačiau

Lina Navickaitė. „Po mirksnio atspėčiau“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2018)

Eilėraščių rinkinyje autorė tarsi mirksnis po mirksnio skaitytoją veda švelnia poetine lyrika, gamtos motyvais, susijusiais su žmogiškaisiais išgyvenimais, jausenomis ir nuotaikomis, į vis tirštėjantį nerimą – dievoieškos, mažatikystės, apokalipsės.

Skaityti plačiau
1 2 3 9