Rimantas Petras Elena von Klusas. „Racijų vibracija“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2018)

Penkioliktoji žinoma satyriko ir humoristo Rimanto Kluso knyga. Rinkinyje – ironija ir autoironija, folkloro atspindžiai ir nūdienės detalės, paradoksai ir absurdas – visa, iš ko atpažįstamas autorius. Vis dar sugebantis nenusibosti.

Skaityti plačiau

Irna Labokė. „Florestano niekučiai“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2018)

Irnos Labokės noveletės „Florestano niekučiai“, regis, kuriamos tuo pačiu principu, kuriuo pagrindinis personažas Florestanas kuria savo niekučius. Noveletėse besimezgančios konfliktinės moters ir vyro situacijos, pavartojant skoningą ironiją ar žaismingą autoironiją, baigiasi elegantiška taikos sutartimi, tarsi primenančia, kad be niekučių gyventi būtų ir liūdniau, ir nuobodžiau.

Skaityti plačiau

Ona Jautakė. „Balta skrybėlaitė“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2017)

Knygoje „Balta skrybėlaitė“ O. Jautakė šiltai ir nuoširdžiai pasakoja istorijas vaikams – apie bendraamžius Pranuką ir Nerę, jų santykius su gamtos reiškiniais, daiktais ir žmonėmis, seka pasakas apie mėnulį, kuris laikėsi dietos, šimtakojį, pirkusį batus ir netikėtai suradusį draugę, kėdutę, kuri bijojo likti maža…

Skaityti plačiau

Vygandas Ostrauskis. „Sic transit…“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2017)

Naujame Vygando Ostrauskio romane – Mintautų savivaldybės ir jos aplinkos žmonių aistros: bekompromisė meilė ir karjerizmas, intrigos ir pasitikėjimas fortūna, įspūdingos sėkmės, meilės, sukrėtimų ir pralaimėjimų scenos.

Skaityti plačiau

Algimantas Mikuta. „Kelias į Laumes“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2017)

Nauja žinomo poeto Algimanto Mikutos poezijos knyga, kurios leitmotyvas yra grįžimas prie šaknų: Laumės – autentiškas Žemaitijos kaimas, kuriame kažkada susitiko autoriaus tėvai. Rinkinio tekstai liudija žvilgsnio kaitą – nuo dramatiško (eilėraščiai apie netektis) iki ironiško (linksmos folkloriškos istorijos).

Skaityti plačiau

Lina Buividavičiūtė. „Helsinkio sindromas“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2017)

Linos Buividavičiūtės poezijoje apstu netikėtų sugretinimų, kultūrinių ir mitologinių bei teologinių asociacijų, kurios neretai perauga į provokacijas. Tad visai natūralu, kad jos žodyne archetipai šliejasi prie slengo, ironija perauga į groteską, o tai, ką banaliai derėtų vadinti jaunatvišku maksimalizmu, ne taip jau retai deformuojasi į neurotines būsenas.

Skaityti plačiau

Viktoras Gulbinas. „Veidu į vakarą“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2017)

Naujoje knygoje Viktoro Gulbino eilėraščių žmogus pastebimai keičia žiūrėjimo kryptį, iš dabarties vis rečiau žvelgia į perspektyvą, vis dažniau – į retrospektyvą: atėjo apmąstymų laikas, tad svajojamą pasaulį ir iliuzijas keičia nepagražinta realybė ir bandymas su ja susitaikyti.

Skaityti plačiau

Aloyzas Tendzegolskis. „Šviesiau už mėnesieną“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2017)

Politinis socialinis romanas apie ankstyvojo sovietinio laikotarpio Lietuvos gyvenimą, apie jaunojo herojaus Juozuko kančias melo ir dviveidystės mokykloje, jo mėginimus sakyti tiesą ir užsimezgusią pažintį su to meto disidentais.

Skaityti plačiau
1 2 3 7