Gediminas Jankus. „Vlado Kalvaičio Gulagas. Metafizinė kančia ir viltis“ (recenzija)

B. Sruogos „Dievų miškui“ ar A. Solženycino „Vienai Ivano Denisovičiaus dienai“ nenusileidžiantį Vlado Kalvaičio novelių romaną „Sustiprinto režimo barakas“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2011) nagrinėja žvilgsnį ir plunksną pagalandęs Gediminas Jankus.

Skaityti plačiau

Kristina Poderytė-Bačiulienė. „Filosofija – kaip pleistras“ (recenzija)

Belukštendama pirmąją Ievos Rudžianskaitės knygą „Be skaičių“, Kristina Poderytė-Bačiulienė atranda subtilias filosofijos ir poezijos jungtis bei mažosiose meditacijose iškylančias amžinąsias meilės, laiko, Dievo temas. Pamažu aiškėja, kad kartais teisingas klausimas yra svarbesnis už visus atsakymus.

Skaityti plačiau

Lina Navickaitė. „Po mirksnio atspėčiau“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2018)

Eilėraščių rinkinyje autorė tarsi mirksnis po mirksnio skaitytoją veda švelnia poetine lyrika, gamtos motyvais, susijusiais su žmogiškaisiais išgyvenimais, jausenomis ir nuotaikomis, į vis tirštėjantį nerimą – dievoieškos, mažatikystės, apokalipsės.

Skaityti plačiau

Dovilė Zelčiūtė. „Prieglaudos miestai“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2018)

Neatsitiktinai Dovilė Zelčiūtė naują savo eilėraščių rinkinį pavadina „Prieglaudos miestai“. Tai akivaizdi aliuzija į Senąjį Testamentą, aiškus pažadas, kad autorės, pripažintos išpažintinės lyrikos (pasižyminčios autoironija ir paradoksais) kūrėjos, knygoje šįkart dominuos dievoieškos tema.

Skaityti plačiau

Artūras Valionis. „π-moll“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2018)

„π-moll“ – kūrybinę brandą pasiekusio savito kūrėjo balsas, vientisas muzikos komponavimo principais paremtas žmogiškosios būties refleksijos audinys, perteikiamas muzikinėmis faktūromis, kai kiekvienas žodis dirigento-poeto pasvertas ir išjaustas, kai „laikas eina atgal“.

Skaityti plačiau
1 2 3 9