Ona Jautakė. „Balta skrybėlaitė“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2017)

Knygoje „Balta skrybėlaitė“ O. Jautakė šiltai ir nuoširdžiai pasakoja istorijas vaikams – apie bendraamžius Pranuką ir Nerę, jų santykius su gamtos reiškiniais, daiktais ir žmonėmis, seka pasakas apie mėnulį, kuris laikėsi dietos, šimtakojį, pirkusį batus ir netikėtai suradusį draugę, kėdutę, kuri bijojo likti maža…

Skaityti plačiau

Vygandas Ostrauskis. „Sic transit…“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2017)

Naujame Vygando Ostrauskio romane – Mintautų savivaldybės ir jos aplinkos žmonių aistros: bekompromisė meilė ir karjerizmas, intrigos ir pasitikėjimas fortūna, įspūdingos sėkmės, meilės, sukrėtimų ir pralaimėjimų scenos.

Skaityti plačiau

Algimantas Mikuta. „Kelias į Laumes“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2017)

Nauja žinomo poeto Algimanto Mikutos poezijos knyga, kurios leitmotyvas yra grįžimas prie šaknų: Laumės – autentiškas Žemaitijos kaimas, kuriame kažkada susitiko autoriaus tėvai. Rinkinio tekstai liudija žvilgsnio kaitą – nuo dramatiško (eilėraščiai apie netektis) iki ironiško (linksmos folkloriškos istorijos).

Skaityti plačiau

Lina Buividavičiūtė. „Helsinkio sindromas“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2017)

Linos Buividavičiūtės poezijoje apstu netikėtų sugretinimų, kultūrinių ir mitologinių bei teologinių asociacijų, kurios neretai perauga į provokacijas. Tad visai natūralu, kad jos žodyne archetipai šliejasi prie slengo, ironija perauga į groteską, o tai, ką banaliai derėtų vadinti jaunatvišku maksimalizmu, ne taip jau retai deformuojasi į neurotines būsenas.

Skaityti plačiau

Viktoras Gulbinas. „Veidu į vakarą“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2017)

Naujoje knygoje Viktoro Gulbino eilėraščių žmogus pastebimai keičia žiūrėjimo kryptį, iš dabarties vis rečiau žvelgia į perspektyvą, vis dažniau – į retrospektyvą: atėjo apmąstymų laikas, tad svajojamą pasaulį ir iliuzijas keičia nepagražinta realybė ir bandymas su ja susitaikyti.

Skaityti plačiau

Aloyzas Tendzegolskis. „Šviesiau už mėnesieną“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2017)

Politinis socialinis romanas apie ankstyvojo sovietinio laikotarpio Lietuvos gyvenimą, apie jaunojo herojaus Juozuko kančias melo ir dviveidystės mokykloje, jo mėginimus sakyti tiesą ir užsimezgusią pažintį su to meto disidentais.

Skaityti plačiau

Vygandas Ostrauskis „Sušaudyta lemtis“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2016)

Samantos ir Viktoro meilės istoriją galima įvardyti kaip nuostabiai sunkų gyvenimą, talpinusį aistrą ir išdavystę, altruizmą ir prakeiksmą, euforiją ir depresyvų liūdesį, atmiežtą alkoholiu, paleistuvyste, o vis tik pasibaigusią susikalbėjimo tyla.

Skaityti plačiau

Regina Jasukaitienė „Rieda ratai“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2016)

Reginos Jasukaitienės riedantys ratai skaitytojui nežada egzotiškų pasaulio kraštų reginių ir trilerių vertų nuotykių bei siužetų. Tie ratai rieda ir niekaip negali išriedėti iš Lietuvos. Jei ir kertama valstybės siena, tai ne iš vidus į išorę, o atvirkščiai.

Skaityti plačiau

Ieva Gudmonaitė „Sniego skonis“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2015)

Pirmosios Ievos Gudmonaitės knygos varomoji jėga – išgyvenimai, radęsi atsiskiriant nuo tėvų namų, bandant kurti savuosius. Eilėraščiams būdingas vizualumas, suteikiantis žodžiui daugiau erdvės ir prasmės. Kita vertus, jos poezija yra muzikali ir trapi, perteikianti sunkiai apčiuopiamus sielos virpesius, bylojanti apie būties misteriją, kartu nevengianti aštresnio kalbėjimo, aktualijų.

Skaityti plačiau
1 2 3 7