„Kita“ – antroji Ievos Rudžianskaitės knyga. Jautriuose, tapybiškuose eilėraščiuose gausu kultūrinių, filosofinių, teologinių asociacijų, kartais nelengvai įžvelgiamų ar net subtiliai užmaskuotų.
Naujausiame eilėraščių rinkinyje Viktoras Gulbinas, viena vertus, plėtoja meilės lyriką ir gamtos pajautą, kita vertus, jo eilėraščių subjektas niūriai apmąsto savo būvį mieste, kuris tėra tik „urbanistinis vienetas“, neatsiejamas nuo užmaršties, anonimiškumo.
Utenos rajono savivaldybė iki gegužės 9 d. kviečia konkursui teikti kūrinius, pretenduojančius gauti Antano Miškinio literatūrinę premiją.
Sujungdama įvairiausius istorinius Kauno laikotarpius – prieškario, okupacijos, šiandienos – su mitinės būtybės Kekto figūra, poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė tiek retrospektyviai žvelgia į Kauną, tiek kalba iš dabarties perspektyvų, plėtodama ir paslaptingą paralelinį pasaulį, kuris suteikia rinkiniui gilesnį matmenį.
Kauniečių šaipokų brolijos spiritus movens, satyrikas Aleksas Dabulskis pasitinka 85-ąjį gimtadienį.
Meilės šviesa ir gelmių ilgesys, dangaus artumas ir amžinybės dvelksmas – visa tai telpa šioje knygoje.
„Nerimu rimuota“ eilėraščių rinkinyje autorius prisistato kaip poetas, tačiau satyriko šmaikštumo nepraranda ir savo lyrinėje kūryboje.
Vieno lito premija už egzistencinius ieškojimus ir autentiškus atsivėrimus eilėraščių rinkinyje „Prieglaudos miestai“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2018) įvertinta Dovilė Zelčiūtė.
Aplinka, čiuopiamas daiktiškumas Vytauto Stulpino eilėraščiuose vis dažniau tampa fonu, o esminiai išgyvenimai atsiskleidžia vidinės tylumos akimirkose.
