Savito braižo, „Poezijos pavasario“ ir kitų literatūrinių premijų laureato, draminių, lyrinių poemų, tiriamosios eseistikos, vaikų literatūros knygų, radijo ir TV scenarijų autoriaus Mažoji rinktinė, sudaryta iš kelių dešimtmečių meilės eilėraščių.
Skaityti plačiau
Šuolis. Vėl šuolis. Šaltas pačiūžų plienas tarsi žaibas perskrodžia žydrą ledą… Dailusis čiuožimas – gražus ir elegantiškas sportas. Milijonai žmonių alpstančiomis širdimis stebi čiuožėjų pasirodymus. Ir štai, šį pasakišką pasaulį aptemdo juodas žiaurios žmogžudystės šešėlis.
Skaityti plačiau
Ir štai, šį pasakišką pasaulį aptemdo juodas žiaurios žmogžudystės šešėlis. Nušautas Michailas Valentinovičius Boltenkovas – aukščiausiosios kategorijos treneris, žmogus legenda, ne vieną čempioną išugdęs meistras. Kūnas rastas prie jo kolegos Valerijaus Lamzino namų. Liudininkai patvirtino: treneriai prieš žmogžudystę buvo susitikę, barėsi ir vienas kitam grasino… Kaip sakoma, kas atsitiko „ir aklam aišku”.
Skaityti plačiau
1971 m. Poezijos pavasario laureato Antano Miškinio eilėraščiai. Sudarė Rita Tūtlytė. Projekto vadovas Petras Palilionis.
Skaityti plačiau
Maskvos daugiaaukščio namo laiptų aikštelėje dviem peilio dūriais nužudyta turtingo verslininko žmona Jevgenija Pankrašina. Jos artimųjų teigimu, nužudytoji su savimi turėjo brangų juvelyrinį papuošalą – koljė. Tačiau nusikaltimo vietoje papuošalo nerasta.
Skaityti plačiau
Leidinyje pirmą kartą pristatomas Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomas vertėjo, redaktoriaus, žurnalisto Miltono Starkaus (1925–1992) archyvas, supažindinama su šio Amerikos lietuvio gyvenimu ir veikla.
Skaityti plačiau
„Fronto angelas“ – dvyliktoji autoriaus poezijos knyga. Jos erdvė dvelkia laisvės, neužtušuotos atminties ir dabarties realijomis. Tai nesupakuotųjų metraščio puslapiai, liudijantys jaunystės maištą, patirties brandą ir ateities optimizmą.
Skaityti plačiau
Poetės Erikos Drungytės naujoji eilėraščių knyga išryškina vis dar gyvą mitinę lietuvių pasaulėjautą, knygos bei rašto, literatūros svarbą, aktualizuoja lietuvių nacionalinį pasipriešinimą ir partizanines kovas sovietų okupaciniais laikotarpiais, tyliąją rezistenciją, dvasinę tautos laikyseną, tačiau eilėraščiai išlieka šiuolaikinės lietuvių lyrikos lauke.
Skaityti plačiau
Autorius nesistengė atkurti tikrus faktus ir įvykius – tai, jo manymu, istorikų duona. Rašytojui rūpi žmogaus likimas istorijos vingiuose, jo dvasios didybė, pasiaukojimas ir ryžtas, garbė ir meilė, skirtingų tautų kultūrų ir tikėjimų sankirta ir sąsajos. Praeities įvykius perpindamas su dabartiniais, nevengdamas alegorijos, mistikos ir vizijų, rašytojas, atsiribodamas nuo dogmatinių istorijos tiesų, susitelkia prie dvasinių vertybių, žmogaus jausmų, išgyvenimų ir likimo.
Skaityti plačiau
Iš gausių archyvinių faktų autorė pasirinko Žemaitės vėlyvos meilės liniją, pasiremdama jos laiškais, sukūrė dramatišką, skausmingą, bet ir šviesią, labai patrauklią istoriją. Romane skleidžiasi klasikės būdo bruožai, jos pažiūros į žmogų, tautą, istorinius įvykius, atveriamas mažai iki šiol žinomas Žemaitės gyvenimas Amerikoje, iš kurios grįžusi rašytoja tegyveno 137 dienas, tačiau tos dienos buvo pilnos veiksmo ir netikėtumų.
Skaityti plačiau