Sveikiname aforizmų konkurso Jurgiui Gimberiui atminti laureatus!

Beveik prieš mėnesį, gyvenimui dar tekant įprasta vaga, paskelbėme aforizmų konkursą satyrikui Jurgiui Gimberiui atminti. Nors per tą laiką pasaulis, regis, net kelis kartus padarė kūlverstį, džiugu, kad sumanymas pavyko.

Sveikiname kompetentingos komisijos (rašytojai Dovilė Zelčiūtė (Gimberienė), Gvidas Latakas, Algimantas Mikuta ir Vidmantas Kiaušas-Elmiškis) išrinktą laureatų trejetuką, laimėjusį po J. Gimberio kūrybos rinktinę „Kolizija“ su leidinio sudarytojos Dovilės Zelčiūtės (Gimberienės) autografu. Knygas dovanoja Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Publikuojame laureatų ir kitų konkurso dalyvių įžvalgų mikstūrą, padėsiančią išlaikyti aštrų protą bei gerą ūpą.   

 

 

 

Nugalėtojai

 

 

Dainius Dirgėla

Vyras. Tėvas. Sūnus. Dar ne senelis. 

Reklamininkas. Kartais poetas. Kartais fotografas. 

Kartais dramaturgas. Dabar dar ir aforistas.

 

 

*

Pagal Jurgį – ir kepurė. Pagal Gimberį – ir dinderis.

*

Kas leidžiama Navakui, nebūtinai leidžiama Nakui.

*

Atsarga gėdos nedaro. Ypač kai gėdą daro startinis penketukas.

*

Rusai sako LIUDI. Lietuviai sako LIŪDI. Yra nematoma jungtis tarp mūs širdžių…

*

Užgavėnės ateina ir praeina. Kaukės lieka.

*

Net jei ir sidabriniai, kartais šaukštai po pietų.

*

Mahometas paprastai neina pas užkalnį. Bet ateinančio užkalnio irgi nelaukia.

*

Balys buvo su Sruoga. O Dolce buvos su Ga(r)bana.

*

Gražulis – nebūtinai gražus. Mažulis – nebūtinai mažas.

*

Klimato kaita: Lietuvą aplankę gandrai neišskrenda jau ketveri metai.

*

Cepelinai – patys tikriausi bulvės metafizikos įrodymai.

 

 

 

 

 

Virginija Juciūnaitė

 

Gimusi 1961 m. Vilniuje, vidurinę mokyklą baigusi Anykščiuose, nuo 1979 m. gyvenu Kaune. Dailininkė apipavidalintoja (buvusi). Nuo 1992 m. – Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios, o nuo 2017 m. – ir Švč. Sakramento rektorato vargonininkė. Kaimo rašytojų sąjungos narė.

 

 

*

Kai tikrai šalta – net išrankiausia dama nežiūri, ar kailiniai – audinės.

*

Ant erelio sparno įsitaisiusi blusa išdidžiai nusprendė, kad pilotuoja.

*

Lietuviui ir „gerai“, ir „blogai“ galūnė ta pati: „-ai“…

*

Giltinei nė motais, kad karstai pabrango.

*

Monologas: tu klausaisi, ką kalbu aš, po to aš klausausi, ką kalbu aš.

*

Kai iš degtuko priskaldomas vežimas – prasideda rūpesčiai: kur gauti arklį, kur nusipirkti avižų, kaip pasistatyti daržinę…

*

Du „ventiliatoriai“, kuriems nereikia elektros: šuns uodega ir žmogaus liežuvis.

*

Arkliai pamatė Pegasą ir susiginčijo. Vienas sako: „angelas“, kitas – „lakūnas“, trečias – „evoliucija“.

*

Jei nori būti kartu, bus ir rūgštu…

*

Paskyrė vilkas ožiui dalykinį susitikimą…

*

Seniau praplyšę kelnių keliai rodė pamaldumą, dabar tai – mada.

 

Eufema Patrimpė (Laima Arnatkevičiūtė)

Gyvenime moku pora dalykų: skaityti ir šiek tiek rašyti. Nemėgstu atšipusių peilių ir atšipusio žodžio, todėl nuo mokyklinių laikų pamėgau aforizmus. Kaip ir visi besimokantys rašyti skaitytojai, pradžioje juos išsirašinėjau, paskui, jau studijų metais ir vėliau, ėmiau apie juos rašyti (ką paprastai daro aforizmų nerašantys) atitinkamai pagal savo amžiaus grupę: tai kursinį darbą, tai diplominį, tai disertaciją ar kokį straipsnį. Taip ir įklimpau.

Kadangi, kaip sako karmos specialistai, visos veiklos užmezga vienokį ar kitokį karminį mazgą ir naudinga yra suskubti juos išmazgyti, manieji karminiai mazgai retsykiais atsiriša kokiu nors netyčia išsprūdusiu aforizmu.

Laisvais pagrindais dirbantys mano gyvenimo guru liepė juos užsirašinėti. Kartais taip ir darau. Jų dėka tapo užfiksuoti ir šie išsitarimai, kaip juos būtų pavaidinę mūsų tautiečiai XIX amžiuje.

 

*

Davė dievas dantis, duos ir dantistą.

*

Žiūrėdamas į vieną tašką gali pamatyti daugiau, nei dairydamasis iki apsvaigimo…

*

Aistiškasis: Mylėti artimą savo kaip tolimą…

Medicininis: Mylėk artimą savo, kiek kraujospūdis leidžia.

Biblinis: Neprisirišk: mylėk artimą savo, tarsi jis būtų ne tavo.

Modernusis: Mylėk artimą savo kaip šunį savo.

*

Gyvenimas – kaip švediškas stalas. Ima visi, bet niekas arba tik labai retas pagalvoja, kas tas švedas, kuris stalą gėrybėmis nukrovė.

*

Lankstusis darbo įstatymas pagal darbdavius: nėra to jūsų blogo, kuris mums neišeitų į gera.

*

Daug norinčių būti pateptaisiais, bet neturintys pašaukimo lieka tik susitepę.

*

Vieni rūpinasi dienos nauda, kiti – rytdienos pamatu.

*

Retorinis: Kodėl blakstienų, nagų, plaukų priauginimas vadinamas grožio paslauga, o ragų – ne…

*

Degėsys – tai, kas liko iš Liutauro, praėjus Padegimui.

*

Net ir labai didelis žmogus neretai būna gerokai mažesnis už savo puikybę.

*

Laipsniavimai:

garsiausiai rėkia tas, kuris muša;

labiausiai įsižeidžia tas, kuris negali praeiti neįžeidęs;

įkyriausiai kaltina tas, kuris negali pateikti nė vienos kaltės;

daugiausia dėmesio reikalauja tas, kuris rūpinasi tik savimi.

 

Vladimiro Beresniovo-VLABER karikatūra

 

Šovė ir pataikė

 

Vladimiras Beresniovas-Vlaber

*

Su savo charakteriu nepasiginčysi.

*

Jeigu mano žodžiai auksiniai, tai aš juos atsiimu.

*

Ir Ožiaragio žvaigždyne pasitaiko avinų.

*

Mąstydamas apie šviesią ateitį, nepamiršk tamsios praeities.

 

Paulius Talius

*

Gražus LINKĖJIMAS yra žmogaus LINK ĖJIMAS.

*

Ar apie žmogų kalbėti lengviau negu su žmogumi?

*

Jeigu blogis yra gėrio trūkumas, tai neestetiškų dalykų nebuvimas jau yra estetiškumas.

*

Ne visada reikia sakyti, ką galvoji, bet visada reikia galvoti, ką sakai.

*

Tolerancija turi turėti ribas.

 

Nijolė Špečkauskienė

 

*

Pasidalinęs žiburiu tamsią naktį sulauksi šviesių naktų.

*

Iš auksinio kiaušinio aukso višta neužaugs.

*

Turtuose širdis sukietėja greičiau nei kiaušinis verdančiam vandeny.

*

Kartais, kad netaptum kvailiu, geriau tapti juokdariu.

 

Matas Sabaliauskas

 

*

Tik suteik jausmams galią, ir gyvensi pagal jų valią.

*

Sunkiausia yra susipykti su savimi. Savęs nepaliksi, nuo savęs nepabėgsi, savęs neaprėksi.

*

Kas širdy gyvena, to protas neišvarys.

*

Nėra tikro čempiono, kuris darbinio arklio kelio nebūtų praėjęs.

 

Judita Joana Meiglaitė

 

*

Nūdienos pedagogas – tai vergas, už rankos vedantis supermamytę.

*

Dalis tautos galvoja, jog mentalitetas – tai moksliškas mentūros pavadinimas.

*

Kodėl Šančiuose nėra universitetų? Ten ir taip protingi gimsta…

*

Kam vykti į medžioklę? Išgerti galima ir namie.

*

Šančiuose pritemus ar skambant tyliam Barakų bliuzui, ar Jungėnų kaimo kapelai, ar lietui lyjant, ar stiklams byrant – kiekvienas turi lygią galimybę gauti į galvą.

 

Gintarius Vžesniauskas

 

*

Tiesa yra vienintelis dalykas, už kurio negėda užkliūti.

*

Visi žymiausi žvalgai – tai išaiškinti žvalgai.

*

Būti kvailiu tokia pat žmogaus teisė, kaip ir kitos.

*

Su gera moterimi net ir vyras tampa žmogumi.

 

Deimantė Žukauskienė

*

Didžiausia klaida – būti labai aiškiu pačiam sau.

*

Kodėl visi siūlo apdrausti butą, mašiną, vyrą, vaiką, bet nesiūlo apsidrausti (nuo) savęs?

*

Jei nesi parašęs eilėraščio apie meilę, reiškia, apie ją iš tikro žinai daug.

 

Ana Aleksandravičienė-Žemaitukė

 

* * *

Išėjau iš visų sąjungų, profsąjungų.

Svarbu, iš proto neišeičia.

 

* * *

Aplink mane – tiek daug išminčių.

Svarbu, į mėšlą neįminčia.

 

Alicija Valentukevičiūtė

 

*

Meilės priešas – baimė. Baimės sąvoką geriausiai paaiškina vedybų sutartis.

*

Gaila, kad akys nemato širdies.

 

Airidas Vainoras

 

*

Anksčiau rusenome, dabar – anglėjam.

*

Žiūriu LTV, valgau blynus ir matau, kad tampu pensininku…

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *