Petras Palilionis. „Nemarusis priesakas“

Politikos žmonės, kaip jiems ir pridera, – iškilmingai, aviacijos istorikai – atsakingai, o mes, eiliniai tautiečiai, – susikaupę savyje, šią liepą dar kartą, jau 85-ąjį, su pagarba ir dėkingumu nulenkiame galvas lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno istoriniam žygdarbiui. Didvyriai reikšmingais atminties ženklais įamžinti ne vien Lietuvoje bei Lenkijoje. Virpteli širdis, sudrėksta akys, kai daugiatūkstantiniame, dieną naktį šurmulingame Niujorko Floyd Bennet Field oro uoste, iš kurio 1933 m. liepos 15 d. Lietuvon pakilo „Litcuanica“, skubantį keleivį netikėtai sustabdo memorialinė lenta:

…Sklaidai atminties archyvą, žadini prabėgusius metus ir žmones. Ir, tarsi to telaukęs, vėl ataidi Didžiųjų Lietuvių testamentinis priesakas būsimoms kartoms: Jaunoji Lietuva! Tavo dvasios įkvėpti, mes stengiamės tą pasirinktą uždavinį įvykdyti. Mūsų pasisekimas tegu sustiprina Tavo dvasią ir pasitikėjimą savo jėgomis ir gabumais! Bet jei Neptūnas ar galingasis audrų Perkūnas mums bus rūstus – pastos mums kelią į Jaunąją Lietuvą ir pašauktų LITUANICĄ pas save, – tada Tu, Jaunoji Lietuva, turėsi iš naujo ryžtis, aukotis ir pasirengti naujam žygiui…