Pelnyti Algimanto Mikutos įvertinimai

Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotas medalis. Autorius Petras Gintalas

Gegužės 21 d., sukaktuvinio kūrybos vakaro Maironio lietuvių literatūros muziejuje metu, 75-metį švenčiančiam rašytojui Algimantui Mikutai įteiktas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotas medalis už indėlį į Lietuvos kultūrą ir Kauno miesto garsinimą. Apdovanojimą perdavė Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, nes politikai tą valandėlę šalia Rotušės skandavo: „Žalia balta, žalia balta!“, džiūgaudami „Žalgirio“ parsivežta bronza.

Algimantui Mikutai. 2016–2018, bronza, lieta. „Kaimynų soduose prisirpo tamsios uogos, kaimynai soduose kilnoja bokalus“. Medalio autorius Gvidas Latakas

Savivaldybei nenusileido ir rašytojo bičiuliai – poetas, medalininkas Gvidas Latakas kolegai padovanojo įspūdingą autorinį medalį, o kuo nustebino poetas Petras Palilionis – kaip visada paslaptis… Aiškiau kalbėjo Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė, kuri ir sueiliavo sveikinimą pasinaudodama Algimanto Mikutos knygų pavadinimais, ir įteikė proginę euro monetą bei raštu suguldytą tekstą.

 


 

A. Mikuta debiutavo būdamas devyniolikos, išleido poezijos knygą „Gėlės braižykloje“ (1962), kurį sekė ne tik kas keletą metų pasirodantys nauji eilėraščių rinkiniai, bet ir puikūs kitų autorių poezijos ir prozos vertimai iš rusų kalbos. Per daugiau nei penkiasdešimt kūrybinio darbo metų A. Mikuta išleido 18 poezijos, 2 satyros ir 2 solidžias prisiminimų bei pamąstymų knygas „Kompostas“ (2009) bei „Mėnulio peilis“ (2016). Jis išvertė keliolika rusų rašytojų – Č. Aitmatovo, M. Bulgakovo, B. Pasternako, K. Paustovskio – romanų ir apsakymų knygų, įvairių šalių poezijos vertimai neseniai sugulė į „Poetų pasjansą“ (2016).

Poetas Algimantas Mikuta sukaktuvinio vakaro Maironio lietuvių literatūros muziejuje metu. Antano Untydi fotografija

Ankstyvojoje A. Mikutos poezijoje vyrauja neramios sielos, jaunatviškai veržlus lyrinis herojus, maištaujantis prieš gyvenimo rutiną bei dvasinį sustabarėjimą, vėlesnėje kūryboje atsiranda filosofiškas požiūris į gyvenimą, etinio išgyvenimo intensyvumas, tikėjimas gyvenimo išmintimi ir jos teigimas, paradoksalaus mąstymo proveržiai, netikėti kontrastai, ironija ir net groteskas. A. Mikutos kūryba puikiai vertinama literatūrologų ir skaitytojų. Reikšmingiausi apdovanojimai:   1979 m. A. Mikuta tapo „Poezijos pavasario“ laureatu, 2011 m. – apdovanotas Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2013-aisiais poetui įteikta Kauno meno kūrėjų asociacijos premija, tais pačiais metais jis įvertintas ir Kauno miesto savivaldybės II laipsnio Santakos garbės ženklu, 2015 m. pelnė Lietuvos rašytojų sąjungos premiją už poezijos rinktinę „Gyvenau be laikrodžio“ bei Bernardo Brazdžionio literatūros premija už poezijos knygą „Keltininkas“. Festivalio „Poezijos pavasaris 2018“ metu A. Mikutai bus įteikta Dionizo Poškos premija už eilėraščių knygą „Kelias į Laumes“ (2017).

1967–1972 m. A. Mikuta dirbo legendinio žurnalo „Nemunas“ literatūros skyriaus vedėju,   1972–1982 m. Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus literatūriniu konsultantu, 1982–1988 m. – atsakinguoju sekretoriumi. 1991–2004 m. jis sugrįžo į „Nemuno“ redakciją, vadovavo žurnalo kolektyvui, buvo gerbiamas kaip profesionalus, reiklus ir drauge supratingas, kolegiškas vyr. redaktorius. Nuo 2004 m., pasitraukęs iš pareigų, poetas metus leidžia labai kūrybingai, parašytų knygų šūsnelė sparčiai aukštėja.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *