Pasaulio kultūros dieną Kaunas pagerbė savo kūrėjus

Iš kairės: Kauno valstybinio muzikinio teatro artistas Vincas Čižauskas, rašytoja, muziejininkė Aldona Ruseckaitė, fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas, poetė, prozininkė, dramaturgė Dovilė Zelčiūtė, žurnalistas, rašytojas Laimonas Inis ir dailininkė Audronė Petrašiūnaitė

Balandžio 15-ąją, minint Pasaulio kultūros dieną, Kauno kultūros centro didžiojoje salėje pagerbti miestui labiausiai nusipelnę kūrėjai. Poetė, dramaturgė ir prozininkė Dovilė Zelčiūtė už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir Kauno miesto garsinimą apdovanota Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu. 2019 m. Kauno miesto kultūros premijos atiteko rašytojai, muziejininkei Aldonai Ruseckaitei bei rašytojui, žurnalistui Laimonui Iniui, taip pat Kauno valstybinio muzikinio teatro artistui Vincui Čižauskui, fotomenininkui Mindaugui Kavaliauskui bei dailininkei Audronei Petrašiūnaitei. Laureatus sveikino miesto vicemeras Simonas Kairys, skambėjo grupės „Whalesounds“ koncertas.

Renginio vedėjai – aktoriai Pijus Narijauskas ir Jovita Jankelaitytė. Renginio organizatoriai – Kauno miesto savivaldybė ir Kauno menininkų namai.

Šešiasdešimtmetį pasitinkanti (g. 1959 m. balandžio 30 d. Kaune) poetė, dramaturgė, prozininkė Dovilė Zelčiūtė (pagal pasą – Dovilė Gimberienė) yra universali kūrėja. Užaugusi garsių aktorių Danutės Juronytės ir Leonardo Zelčiaus šeimoje, Dovilė nuo vaikystės aistringai domisi teatru, o tai atsispindi jos kūryboje: Kauno miesto kameriniame teatre pastatyta poetinė pjesė „Kūno vartai“ (rež. Agnė Dilytė), Maironio muziejuje 2018 m. įvyko žiniasklaidoje nuskambėjęs teatralizuotas pjesės skaitymas „Suoliukas, arba aš mylėjau tave tau nežinant“ (akt. Rasa Samuolytė ir Vainius Sodeika). Teatro temos taip pat skleidžiasi rašytojos interviu, esė, poezijos knygose.

Poetė debiutavo išleisdama eilėraščių knygą „Akligatvio erdvė“ (1991), nuo tada pasirodė 9 lyrikos rinkiniai ir rinktinė „Atgal į vandenį“ (2004). Neseniai skaitytojus pasiekė D. Zelčiūtės naujausias eilėraščių rinkinys „Prieglaudos miestai“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2018), kuris bemat susilaukė kolegų bei skaitytojų dėmesio. Įdomu skaityti, pajusti, kaip kūrėja, įsigilindama į save ir akylai stebėdama supantį, dažnai lyg ir buitišką, tariamai nesudėtingą pasaulį, geba į darnią visumą sujungti rupoką kasdienybę ir dvasingai pakylėtus egzistencinius ieškojimus bei atradimus.

Pažymime klasiko Juozo Tumo-Vaižganto 150-ąsias gimimo metines, paminėtina, kad D. Zelčiūtė kartu su muziejininku Alfu Pakėnu yra sudariusi atsiminimų, esė ir laiškų tomą „Neužmirštamas Vaižgantas“.

2009 m. D. Zelčiūtė pagerbta Kauno meno kūrėjų asociacijos premija, 2013 m. – Kauno miesto savivaldybės Kultūros ir meno premija. Rašytoja apdovanota įvairiomis Respublikos literatūrinėmis premijomis.

 

Rašytojai Aldona Ruseckaitė, Laimonas Inis ir Dovilė Zelčiūtė

Poetė, prozininkė, muziejininkė Aldona Ruseckaitė yra Trečiojo amžiaus universiteto Literatūros fakulteto dekanė, buvo Lietuvos muziejų asociacijos pirmininkė. Ilgametė Tarptautinės muziejų tarybos (International Council of Museums), Lietuvos muziejų asociacijos valdybos, Muziejų tarybos, Kauno kultūros ir meno tarybos bei Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos muziejų ekspertų komisijos narė. 1994 m. debiutavo Prienų krašto moterų poezijos antologijoje „Gimtinės upeliai“. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1999 m.

Rašytoja Aldona Ruseckaitė – 15-os įvairių žanrų autorinių knygų autorė, taip pat sudariusi ir parengusi spaudai keliolika kitų leidinių, kurių didžioji dalis skirta Maironio lietuvių literatūros muziejaus istorijai, paties dainiaus gyvenimui ir kūrybai (aštuonių sąsiuvinių serija „Neskelbti Maironio rankraščiai“, 155-osios dainiaus gimimo metinėms pasirodė vizualus leidinys „Maironio sodas“). Paminėtini ir leidiniai apie Petrą Babicką ir Miltoną Starkų. Turėdama didelę muziejininkės patirtį, pati kurdama poeziją ir prozą, autorė parašė keletą populiarių biografinių romanų („Šešėlis JMM. Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai“, 2012 (tiražas buvo tris kartus papildytas); 2016 – pakartotinis tiražas; „Žemaitės paslaptis“, 2015; „Dūžtančios formos. Romanas apie Vytautą Mačernį“, 2017; „Padai pilni vinių. Romanas apie Salomėją Nėrį, 2019). Galima pasidžiaugti, kad neseniai pasirodęs naujasis rašytojos romanas iš knygynų ir bibliotekų lentynų šluote šluojamas visoje Lietuvoje.

Įvairūs A. Ruseckaitės kūriniai susilaukė tiek skaitytojų, tiek literatūrinių premijų komisijų dėmesio: 2005 m. Vieno lito premija už gaivališką moteriškumą apysakoje „Sidabro sodai“; 2007 m. Jono Aisčio premija už poezijos knygą „Bėk, kiele, bėk“ bei už darbus, populiarinančius įžymiojo poeto vardą; 2010 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija už romaną „Marios vandens“; 2013 m. Bernardo Brazdžionio literatūrinė premija už knygą „Šešėlis JMM“; 2015 m. UAB „Kauno vandenys“ Poezijos kritikos premija už penkis sąsiuvinėlius „Neskelbti Maironio rankraščiai“ („Poezijos pavasaris“, 2015); 2016 m. Žemaitės literatūrinė premija už biografinį romaną „Žemaitės paslaptis“. Per kelias dešimtis darbo muziejuje metų, 30 iš jų – direktore, A. Ruseckaitė apdovanota: 1997 m. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino medaliu už nuopelnus lietuviškajai knygai; 2010 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi; 2010 m. Kauno miesto savivaldybės II laipsnio Santakos garbės ženklu; 2013 m. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Muziejininkystės premija; 2014 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukime Lietuvai“ už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje. Galiausiai ilgą ir turtingą rašytojos bei muziejininkės veiklą vainikavo 2016 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Kauno miesto ir visos Lietuvos kultūrinio gyvenimo panorama neįsivaizduojama be Maironio lietuvių literatūros muziejaus, kurio vadove tris dešimtmečius buvo rašytoja Aldona Ruseckaitė. Direktorė ir pati gilinosi, studijavo archyvinę medžiagą, ir skatino darbuotojus ruošti šiuolaikines ekspozicijas, parodas, edukacijas. Svarbios sąsajos tarp praeities ir dabarties: nebuvo taip, kad liktų užmiršta, nepastebėta, nepristatyta kauniečio rašytojo nauja knyga, o ir autoriai iš įvairių Lietuvos vietovių maloniai sutikti, priimti. Kiekvienam rašytojui kalbėti Maironio namuose yra garbė bei prestižas. Buvo išgirstami ir geranoriškai sutinkami ir jaunieji autoriai, vyko moksleivių kūrybos ir skaitovų konkursai, kurių vertinimo komisijose dirbo kauniečiai rašytojai ir, suprantama, pati A. Ruseckaitė. Nestigo dėmesio ir vyresniesiems – po muziejaus skliautais dažnai susiburdavo Trečiojo amžiaus universiteto literatūros fakulteto klausytojai. A. Ruseckaitės darbo metais muziejuje suformuotos gilios tradicijos, kurias yra pamėgę ne tik kauniečiai, bet ir kitų miestų gyventojai.

Aldona – aktyvi Kauno miesto kultūrinio vyksmo dalyvė ir vertintoja, Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos ir Kauno skyriaus tarybos narė, turinti tvirtai argumentuotą nuomonę apie aktualijas bei problemas, talkinanti kolegoms ieškant sprendimų. Ji labai energinga, veikli, pristatinėdama savo naujas knygas aplanko pačius įvairiausius Lietuvos kampelius, taip reprezentuodama ir Kauno miestą bei turtingą jo literatūrinį gyvenimą. A. Ruseckaitė apie lietuvių literatūrą ir savo kūrybą ne kartą kalbėjo ir užsienio šalių lietuvių bendruomenėse: ne vieną sykį Maironį ir kitus rašytojus pristatė Šveicarijoje, taip pat Vokietijoje, Kaliningrado srityje, Latvijoje, Lenkijoje. Apie Maironį pranešimai skaityti ir Peterburge. O 2018 m. A. Ruseckaitė dalyvavo bendrame projekte „Kalbos ir literatūros keliais“, skirtame Europos kultūros paveldo metams. Ji pati parengė dalį parodos, skirtos Maironiui ir K. Donelaičiui. Ši paroda tarptautinė: dalyvavo Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities ir Lietuvos muziejininkai, paroda buvo eksponuojama minėtose šalyse, jose A. Ruseckaitė pristatė lietuviškąją parodos dalį.

 

Rašytojas, žurnalistas Laimonas Inis spaudoje debiutavo 1951 m., iki šiol paskelbė apie 3000 įvairių žanrų rašinių laikraščiuose ir žurnaluose, nemažai vertimų publikuota periodinėje spaudoje („Nemunas“, „Pergalė“, „Mūsų žodis“, „Jaunimo gretos“, „Kauno tiesa“, „Atodangos“ ir kt.) Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1974 m. Per gyvenimą L. Inis vadovavo ne vienam leidiniui ir net „Eridano“ leidyklai, o 1972–1990 m. dirbo legendinio Kaune leidžiamo kultūros žurnalo „Nemunas“ vyriausiuoju redaktoriumi. Sudarė 6 apybraižų rinkinius ir almanachus, paskelbė nemažai kritikos straipsnių, recenzijų. Itin svarbus ir reikšmingas L. Inio nuveiktas darbas – sparčiai kylanti sakmių, legendų ir padavimų knygų šūsnelė. Naujausioje savo novelių ir esė knygoje „Paukščiai vėjyje“ autorius įtaigiu žodžiu ir vaizdu pasakoja apie sudėtingą garsių rašytojų, dailininkų, muzikų gyvenimą, atskleisdamas kūrėjų vidinį pasaulį, gilindamasis į nemarios dvasios erdvę, intensyvius išgyvenimus, gyvenimo prasmės problemas. L. Inio kūriniams būdingas filosofinis susimąstymas ir žaismė, paradoksinės situacijos, nevengiama alegorijų, ironijos.

 

Mildos Kiaušaitės fotografijos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *