Mečislovas Ireniejus Rakauskas (1938 01 01–2020 09 17)

Mečislovas Ireniejus Rakauskas (1938 01 01–2020 09 17). Snieguolės Michelkevičiūtės fotografija

IN MEMORIAM. 

Netikėta, skaudi netektis – rugsėjo 17 d., po staiga užklupusios ligos, mirė prozininkas Mečislovas Ireniejus RAKAUSKAS (1938 01 01–2020 09 17). Dar ne taip seniai bendravome, jis Kauno rašytojų svetainei atsiuntė savo naujojo romano „Juodosios mūzos“ ištrauką. Tai buvo paskutinė rašytojo publikacija…

Mečys (taip, leisdamas knygas, savo vardą trumpindavo autorius) Rakauskas, debiutavęs 1973 m. apsakymų rinkiniu „Pasaulis, iš kurio išaugama“ (Vilnius: Vaga) ir vėlesnėmis savo knygomis – apysakomis, apsakymais, romanais – gerokai praplėtė tuometinės prozos problematiką bei stilistiką, drąsiai ir novatoriškai keitė anuomet įsigalėjusią kaimiškosios buities vaizdavimo tradiciją. Miestas ir jo kolizijos išstūmė kaimiškos-kolūkinės problematikos temą. Egzistencinės situacijos, pasąmonės srautas, sapnų atgarsiai, slėpiningumas – tai rašytojo prozos formos. Psichologizmas, mąslumas, gilinimasis į personažų vidinį gyvenimą, ir svarbiausia – nuolat akcentuojamos moralinė pozicija, tikrosios etinės vertybės, blogio pasmerkimas – daugelio M. Rakausko apsakymų bei apysakų motyvai.

Rašytojas, dar sovietmečiu savo kūryba gerokai išsiskyręs iš kitų prozininkų, tapo savitu, itin originaliu autoriumi. Gilindamas ir tobulindamas savo stilių, jis intensyviai kūrė ir paskelbus Nepriklausomybę. Psichologinė problematika, refleksijos, personažų savianalizė ypač išryškėjo jo rinkinyje „Gintarinio korio akys“ (apsakymai ir apysaka, Kaunas: Varpas, 1998). Temų bei išraiškos aspektais šiuos apsakymus galima palyginti nebent su Juozo Apučio proza. Autorius subtiliai kalba apie liūdesį, praradimus, baimę.

Egzistencinis nerimas, moralinės vertybės ir jų niveliacija itin ryškios vėlesniuose rašytojo romanuose – „Tolimo miesto kokteilis“ (Kaunas: Ryto varpas, 2005), „Kitaip nebūtų žemiško gyvenimo. Pirma knyga. Mergelės moterys“ (Kaunas: Lututė, 2008). M. Rakauskas itin kruopščiai, psichologiškai motyvuotai analizuoja savo personažų atsakomybę, būtas ar nebūtas kaltes, preciziškai išaižo kiekvieną mintį, pastebėjimą. Tokie tekstai tampa skaudžiais atsivėrimais, suvokiant savo kartos praradimus, gyvenimo pilnatvės ilgesį.

Nuoširdžiai užjaučiame velionio žmoną Ceciliją, artimuosius, bičiulius bei kolegas.

Atsisveikinimas su rašytoju vyks rugsėjo 18 d., penktadienį, nuo 16 val. Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šarvojimo salėje (Radvilėnų pl. 15A). Išlydėjimas – rugsėjo 19 d., šeštadienį, 13.30 val. į Eigulių kapines.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *