Kaunas įsitekstina (fotoreportažas)

Prasidėjo Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus sumanyto ciklo „Įtekstintas Kaunas“, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, renginiai. Maironio universitetinėje gimnazijoje svečiavosi rašytojas, dramaturgas, pjesės „Amžinas keleivis“ autorius Gediminas Jankus ir spektaklyje Vydūną įkūnijęs aktorius Petras Venslovas. Jie intriguojančiai, spalvingai papasakojo apie Vydūną, kurio 150-metį šiemet minime, dalinosi archyvinėmis fotografijomis, skambėjo pjesės fragmentai.

Prie Aukštojoje Panemunėje esančio Jonui Basanavičiui skirto paminklo (skulptorius Antanas Aleksandravičius) susiburti kvietė rašytojas, redaktorius Viktoras Rudžianskas, poetas Tomas Vyšniauskas bei aktorė Olita Veronika Dautartaitė. Pušų paunksmėje skambėjo J. Basanavičiaus amžininkų prisiminimų apie Tautos patriarchą, jo paties tekstų bei G. Petkevičaitės-Bitės jam siųstų laiškų fragmentai ir pačių dalyvių eilės. Artėjant „Poezijos pavasariui“ pasirodys pirmoji Tomo Vyšniausko eilėraščių knyga (leidykla „Kauko laiptai“). Publikuojame autoriaus kūrinį, įkvėptą Lietuvos šimtmečio.

 

Tomas Vyšniauskas

 

toliau keliauki vienas vaike

 

                               (iš senojo lėlininko užrašų)

 

     vai užkask vai užkask pirmą siūlą

prie senosios kūdros kur pakrantės molis

kreta kaip žandai taukuoti klerkų

kur murkia rupūžių balsais 

senų davatkų vėlės

užkaski kad sudygtų ir nuvystų

kad nei kilpos nei šakos

niekados tau po ranka

 

     vai negerk vai negerk

iš tos kūdros iš tos pėdos

slibino nekirski pirmas idant

ugnimi nespjaudytum

kad rupūžės tarp lūpų neropotų

 

     praregėk praregėk tai

sraigės brauko rageliais laidelius elektros

tai lėlės tai lėlės gyvena

dangoraižių urveliuose

tai plyta šimtametė pelėsiu pražydo

o giesmės ir eilėraščiai

baigiasi banalumu

    

     nusilipdyk nusilipdyk aštrų snapą

maro sanitaro kaukę tik nemerk

neįmerk jo į maitą

silpnųjų smegenėlėmis apkibę būna

tik šeškų snukučiai nukrapštyk

nukrapštyk juo nuo tanko vikšro rūdį

    

     iš rūdies

iš rūdies į vikšrą iš vikšro

į lėliukę iš lėliukės į sparnus kad pažeme

žingsnis nelūžinėtų

     bet prieš tai

turėsi lesti vakar dieną

iš akiduobių manų turėsi iškapoti

tuos balzganus gaublius turėsi

kirpti paskutinį siūlą

     taip reikia

vaike šimtas metų šitaip

reikia

kad mano siela

debesį pasivytų

trimis spalvomis

 

 

Mildos Kiaušaitės fotografijos

 

INFORMACIJA APIE BŪSIMUS RENGINIUS>>>

 

Projektą remia:

 

 

 

 

 

 

Projekto bičiuliai:

Kauno Panemunės seniūnija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *