Ką skaito Kauno rašytojai? (V)

Jurgis Gimberis. Mildos Kiaušaitės fotografija

Prozininkas, satyrikas, vertėjas JURGIS GIMBERIS:

Deja, nemoku aprašinėti knygų, savo vertinimą ir įspūdžius reiktų parodyti gestais ir žvėriškais garsais, bet galiu pasakyti, kad kaifą patyriau skaitydamas ne vieną knygą. Nemanau, kad kolegoms kažkas iš mano skaitinių nepažįstama. Gal kai kam Sue Townsend, gal Andrejus Platonovas, gal Isakas Babelis, gal Šiaurės Amerikos juodaodžių pasakų knyga „Kaip broliukas triušis nugalėjo liūtą“. Žodžiu, yra tokių puikių knygų, kad kitą kartą gėda pačiam rašyti. Bet kurį laiką nepaskaitęs, žiūrėk, jau ir slebizavoji ant popieriaus. Na, gal vis dėlto vieną paminėsiu rimtai. Manau, jei brolių Dirgėlų knyga „Dvylika novelių vaikams apie Teodorą Milkų“ būtų parašyta prancūziškai, ji išgarsėtų nemažiau už „Mažąjį princą“, o jei čekiškai – nemažiau už „Vaikystės etiudus“. Būkim sveiki, griežti, bet atlaidūs, linksmi, bet pasiutę ir teip toliau… 🙂

—————————————————————————————————–

Violeta Šoblinskaitė Aleksa. Mildos Kiaušaitės fotografija

Poetė, prozininkė, vertėja, bibliotekininkė VIOLETA ŠOBLINSKAITĖ ALEKSA:

Taip nutiko, kad per rugpjūtį turiu Veliuonos vaikų poezijos spektakliui parašyti scenarijų – „PAVASARIŲ – 100“. (Pagal Kazį Binkį ir dar 99 lietuvių poetus.) Spektaklį skirsime Nepriklausomybės šimtmečiui, tad dabar esu įnikusi į elektroninę Tekstai.lt versiją, Lietuvos ir lietuvių literatūros istoriją. Kitokiems skaitymams nedaug laiko lieka.

Šiemet liepos 6 d. su vaikais turėjome „Eglės žalčių karalienės“ (pagal Salomėją) premjerą. Taip gimė Veliuonos vaikų poezijos teatras. Dabar sutarėme, kad kitiems metams repetuosim naują pastatymą, kuriam medžiagą ir renku. Be vieno Binkio eilėraščio, reikia atrinkti dar 99 poetų tekstus, kad atsispindėtų visi nepriklausomybės dešimtmečiai – su okupacija, karu, tremtimis, stagnacija, Sąjūdžiu ir pan…

Iš pastarųjų perskaitytų knygų rekomenduočiau Abraham B. Yehoshua romaną „Moteris Jeruzalėje“, kurį iš hebrajų kalbos vertė Kristina Gudelytė, o 2016 metais išleido „Sofoklio“ leidykla.

Ne visai įprasta knyga, intriguojanti – šiek tiek psichologijos, šiek tiek detektyvo. „Moteris Jeruzalėje“ mane sudomino todėl, kad nieko iš Izraelio rašytojų anksčiau nebuvau skaičiusi, tik litvakus – Icchoką Merą, Grigorijų Kanovičių… Magėjo pažiūrėti, kuo skiriasi mentalitetas, kaip konstruojamas siužetas. Kitaip tariant, kone grynai profesinis interesas.

 

 

Ant lovos spintelės guli dar tik pradėtas Sarah Pinborough „Ydingas ratas“, verstas Ritos Vidugirienės, šiemet išleistas „Baltų lankų“. Deja, apie šį trilerį kol kas galiu pasakyti tiek, kad skaitytojams jį rekomenduoja Stephenas Kingas. Sako: velniškai genialus romanas. Gali būti. Paskaitysim – pamatysim.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *