Ką skaito Kauno rašytojai? (IX)

Poetas, satyrikas RIMANTAS PETRAS KLUSAS:

Vasara – tylaus bezdėjimo metas. (Atleiskit už tylų, bet nemandagų pasakymą). Na, tyliai save pakeiksiu ir gėda praeis. Taigi, tylus metas: tyliai skaitau, galvoju, rašau. Turbūt ir tyliai miegu, knarkiu. O gal ir neknarkiu.

 

 

O dabar apie knygas. Neseniai perskaičiau kolegos Aloyzo Tendzegolskio romaną „Šviesiau už mėnesieną“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2017) apie tarybinių moksleivių gyvenimą. Brrr… Ir vis tiek į tarybinių moksleivių suolą norėčiau sugrįžti. Sentimentai…

 

 

 

Tai va, Markai. Apie Judą Iskarijotą ir aš skaičiau, tik Leonido Andrejevo („Judas Iskarijotas. Šėtono dienoraštis“. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016). Ten ir „šėtonas“ buvo su savo dienoraščiu. Aišku, žmogus pasirodė stipresnis už velnią. Galėčiau tarti brrr , bet ką tas reikštų?..

 

 

Čia dar ne viskas: tyliai perbeldžiau Tahir Shahą, Ajahną Brahmą, Vytauto Stulpino „Vakarijas“, o į Mackaus poeziją senio akim pažiūrėjau. Knygą – kiaurai… Bendrauju su A. Camus. Čia tai bent…