Ką poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė parsivežė iš tarptautinės rašymo programos JAV?

Š. m. rugsėjo 1 d. – lapkričio 17 d. poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė dalyvavo JAV Ajovos universiteto tarptautinėje rašymo programoje (JAV International Writing Program (IWP), kurioje patyrimo sėmėsi 28 rašytojai iš pačių tolimiausių mūsų planetos kraštų. Smulkesnę kelionės ataskaitą rašytoja žada paskelbti periodikoje, o kauniečiams – šis bei tas pirmiesiems.

 

Tautvyda Marcinkevičiūtė

 

KELIONĖ

 

Kelionė įkvėpimas nuolatinis

ir apgirtimas tartum nuo degtinės

kai regis būt turėtumei budrus

gali paklyst visai ne ten nuplaukęs

kur tik enėjo jo didonė laukia

kuomet į laivą tenka įsigrūst

 

tai girtas laivas ir rembo jo vadas

į nepažintą jausmą tave dedas

kai visko ir per daug ir per mažai

norėtum viską mesti atsidūręs

kur išlaša krauju erškėčio tūris

bet į namus kol kas dar negrįžai

 

kelionė užburia vaizdai praskrieja

greičiau nei lūžta girto laivo rėja

ir niekas negrąžins daugiau vaizdų

kai ne savim buvai o tuo trečiuoju

kurį kelionė ketvirčiuoja

jam leisdama gyvent ir jaust už du

 

2019.10.28

 

 

SAPNO AIŠKINIMAS

 

Susapnuoju partizanus ir save partizane

stebėdamasi ideologija sapno pabudus

atsimerkiu anksčiau nei ima tardyt mane

kad draugų neišduočiau savųjų tiktai jokiais būdais

 

koks fejeriškas sapnas amerikoj kur nublokšta

aš mąstau apie jį jausdama kaip ir ten nepaleidžia

nuo kabliuko gimtinė manęs kaip per sapną per tą

per šalies man istoriją teks nušuoliuot neatlaidžią

 

išsiaiškinu sapną nes laisvę žadėjo tada

mums prabildamas balsas amerikos tąsyk į lietuvą

taip ir aš laukdama kol ateis sutarta valanda

su namiškiais whatsappu kalbuosi savais numylėtaisiais

 

mano nuotaikos būsenos šitaip priklauso nuo jų

kaip kadaise priklausėm ir mes nuo žinių iš amerikos

šaukinys vėl tas pats nebereikia ieškoti naujų

kad tiktai nebetektų bekylančios jausti isterikos

 

2019.11.06

 

 

SKELBIU SKELBIU BADĄ

 

Tacos meksikietiškam, noodles kinietiškam restorane,

egzotika indų ir vietnamiečių, japonų ir korėjiečių,

kol papildomas riebalų sluoksnis ima slėgti mane,

priragavus daugiau nei galėčiau!

 

Kiek valgo Amerika! Kiek įvairiausių patiekalų:

skanaukit! Skanaukit! Skanaukit! Klykte klykia reklamos:

paskui meskite kūno svorį lengvai, kad nebūtų vėlu.

Kol nesugriuvo sveikatos namas.

 

Koks linčiuojantis lančas nuo pusės dvylikos ligi trijų,

kai, apsiginklavę vienkartiniais dubenimis išsinešimui,

įvairiarasiai amerikiečiai (nebetrukdykim jų!),

durelėm trenkę, sėda mašinon.

 

Kad dar ir namuose iš supermarketų prisigrobtų

kalakutų užgesusiom akim, vakare pakviptų ir… pietūs…

Ne! Verčiau aš jau gelbėsiuos parašiutu,

skrandžio lėktuvui ėmus pypsėti.

 

2009.11.07

 

 

INTERVIU SU KALINIU

 

Martha Mukaiwa, žurnalistė ir rašytoja iš Namibijos,

kalbasi

su vienu iš kalinių

per poezijos vakaro,

organizuoto Oukdeilio kalėjime,

pertrauką.

____________________________________________________________________

Jo pavardė Frazieris. Jo mėgstamiausia daina yra Garth’o Brookso „The River“.

Pro akinių stiklus skaisčiai mėlynuoja jo akys.

Jis dainuoja bosu kalėjimo chore.

Jis kuria balades, o retkarčiais nelabai vykusiai repuoja.

 

Jiedu su Martha juokauja,

įsivaizduodami esą ne kalėjimo sporto salėje.

Jie stengiasi nepastebėti

nebylios dainos,

užpildančios kiekvieną nejaukios pauzės

žvėrišką smūgį:

 

Ką tu padarei, Frazieri?

Ką tu padarei?

Ką tu padarei, Frazieri?

Ką tu padarei?

 

Milijonai išžagintų ir nužudytų moterų pasaulyje

niekada

tavęs nepaklaus:

 

Ką tu padarei, Frazieri?!

Ką tu padarei?!

 

Sausi faktai lyg varškėjantys lavonai

mūsų graikiškame jogurte,

kurį mes valgome pietų metu.

 

Kaltės spazmai,

sutraukinėjantys skrandį.

Mes meldžiamės už mažą mergaitę

ir jos šeimą.

 

Aštuonerių metų žaizda

užsitraukia šašu.

 

Frazieris lyg niekur nieko

šypsosi.

 

Jis organizuoja loteriją.

 

Maža mergaitė dabar jau paauglė.

 

Kartą apie Frazierį

buvo atsiliepta spaudoje

netgi palankiai.

 

Tai ne tik choras. Tai mano šeima.

 

Ką tu padarei, Frazieri?!!

Ką tu padarei?!!!

 

2019.09.27

 

 

DVIKOVA

 

Rėžki tą ir tą man sako protas

ir gal tai neblogas būtų šmotas

bet pasąmonė kitaip sapne

nubloškia kad išardyčiau sceną

ant kurios užkėlė aviceną

kad nuo rašto gydytų mane

 

kas poezija? vėl proto klausiu

jeigu atsakysiu tu – kaliausė

nes nesąmones sapnais rašai

pažiūrėk kaip išmaldos benamis

gatvėj tarsi gręsiantis cunamis

prašo stoviniuodamas raišai

 

socialus poezija tai menas

savo moto protas išlemena

bet nebetikiu nė kiek aš juo

kviesdama kiekvieną individą

gilintis lyg gviničeli gvido

į svyravimą jausmų jo-jo

 

jeigu užrašysiu kas patirta

tamsią valandą nakties ketvirtą

kai neleido sapnas man miegot

gal kas pripažins kaip tikra

tai lyg valgant juodą ikrą

ir sušuks nustebęs Oh, my God!

 

kam metaforom tu gražini

klausia protas kur gi sąžinė

aš ne gražinu o grąžinu

į simbolinę jos kalbą

rūkstančiąją sapno kolbą

ir grįžtu o ne tik išeinu

 

taip atšaudavau aš protui

suminkštėjusiam lyg šprotui

kai mėgindavo diktuot kažką

nes pas Ledi vesdavo ne jis

nors ir buvo ji iš Endo Ist

užsispyrusi kaip ir ožka

 

2019.11.08

 

 

ATASKAITA

 

produktyviai manasis laikas slenka

pešu šiandien nušautą vyro slanką

prie žvakių vakarienė bus šauni

kalbėsimės kaip mums per dieną sekės

ir taip švytės manasis rudaakis

kaip ir tada kai buvome jauni

 

bet neprašau kad grįžtų šitas laikas

nes juk viskam turėtų būti saikas

dabar ne kategoriška esu

žmonių nebesmerkiu bet juos aš myliu

ir neskaičiuoju kiek į tai aš mylių

esu jau nukeliavus net baisu

 

ir apie šį pasikalbėkim jausmą

netraukia siaust nenoriu jokio siausmo

bet trokštu artimųjų šilumos

kuomet tikriausiai paskutinį kartą

po to kai sąžinės jau atlikau aš kratą

gyvenimas dar kartą man pamos

 

pakeiskime kažką! gyvent patogiai

ant rūbų velkantis teisėjos togą

juk nesusipratimas keiskis greit!

ir vėl lėktuvai nemiegotos naktys

nes pramiegojus šitiek daug netekti

reikėtų stengiantis laiku pareit

 

kad peštum mylimo nušautą slanką

ak aš ne apie tai tu pasilenki

kad pašnibždėčiau tau į ausį ką tenai

regėjau nors tik tu svarbiausias

gyvenimo kelionėj tad skverbiausi

išgirsti iš tavęs kaip gyvenai

 

2019.11.04

Fotografijos iš T. Marcinkevičiūtės asmeninio archyvo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *