„Įtekstintas Kaunas“: Vydūnui – 150; „Tautos patriarchas ir mes“

Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius, pažymėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, organizuoja susitikimų ciklą „Įtekstintas Kaunas“. Renginiuose prisiminsime iškiliausius praėjusio šimtmečio Lietuvos rašytojus ir visuomenės veikėjus, Nepriklausomybės akto signatarus, pasipriešinimo okupantams kovų didvyrius, be kurių šiandien nebūtų nei švęstino šimtmečio, nei jį švenčiančių lietuvių. Trumpų paskaitų viešosiose Kauno erdvėse metu atgaivinsime kasdienybėje dažnokai nebepastebimus paminklus, įvairius atminties ženklus. Šiuo metu Kaune gyvenantys ir kuriantys rašytojai po trumpų improvizuotų pranešimų skaitys savo originalią kūrybą, jiems talkins miesto aktoriai, prabilsiantys klasikų posmais, įsikūnysiantys į prozos veikalų herojus.

Planuojami pavasario (balandžio–birželio mėn.) ir rudens (rugpjūčio–rugsėjo mėn.) renginių ciklai.

 

Balandžio 18 d., trečiadienį, 13 val. Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje (Gimnazijos g. 3) paminėsime Vydūno 150-ąsias gimimo metines. Apie Vydūno filosofijos ir kūrybos savitumą, dėmesį tautai, istorijai ir saviugdai pasakos rašytojas, dramaturgas, pjesės „Amžinasis keleivis“ autorius Gediminas Jankus, fragmentus iš Vydūno veikalų ir G. Jankaus pjesės perskaitys aktorius Petras Venslovas.

 

Balandžio 19 d., ketvirtadienį, 16 val. prie dr. Jono Basanavičiaus paminklo (Birutės g. 11, Kaunas) įvyks renginys „Tautos patriarchas ir mes“. Dalyvaus poetas, leidyklos „Kauno laiptai“ vyr. redaktorius Viktoras Rudžianskas, poetas Tomas Vyšniauskas ir aktorė Olita Dautartaitė. Skambės J. Basanavičiaus žodžiai bei poezijos posmai.

 

 

1935 m. prie dr. Jono Basanavičiaus šilo, Birutės gatvėje, pastatytas paminklas J. Basanavičiui. Šis biustas atsirado moterų tautininkių draugijos „Gražina“ iniciatyva, kuriai vadovavo pirmininkė Kavolienė, jo autorius – skulptorius Antanas Aleksandravičius, sukūręs dešimtis J. Basanavičiaus biustų, profilių, paminklų, kurie iki šiol puošia Lietuvos miestus. A. Aleksandravičius buvo asmeniškai pažįstamas su daktaru J. Basanavičiumi. 1918 m. A. Aleksandravičius apsigyveno Mokslo akademijos tarnybiniame bute, kur jiedu ir susipažino. Dailininkui J. Basanavičius paliko gilų įspūdį. Netrukus dailininkas pradėjo kurti patriarcho biustus iš natūros. 1935 m. rugsėjo 15 d. paminklas buvo iškilmingai atidengtas ir pašventintas Aukštosios Panemunės klebono A. Grigaičio. Paminklas dr. J. Basanavičiui Panemunėje išliko iki šių dienų, sovietų valdžia jo, kaip kitų Nepriklausomybės laikų paminklų, nenugriovė, tačiau jis nuolat buvo saugumiečių akiratyje, ypač Vasario 16-ąją, nors ir tą dieną patriotai šalia paminklo tautos atgimimo žadintojui slapta padėdavo gėlių. Panemunės seniūnijos iniciatyva 2005 m. paminklas buvo restauruotas, kasmet čia organizuojamos talkos.

Daiva Nevardauskienė. Metraštis „Aukštoji Panemunė“

Pavasario renginių cikle jūsų taip pat laukia programa „Laisvės šaukliai“ Kauno įgulos karininkų ramovėje, Adolfo Ramanausko-Vanago šimtmečio paminėjimas bei poezijos skaitymai prie Maironio kapo.

Detalesnė informacija – jau netrukus.

Projektą remia:

 

 

 

 

 

 

Projekto bičiuliai:

Kauno Panemunės seniūnija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus informacija