Išleista nauja Indrės Valantinaitės poezijos knyga „Apsisiautusios saule“

Maloni žinia poezijos gerbėjams – pasirodė naujausias poetės Indrės Valantinaitės kūrinys „Apsisiautusios saule“ (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, knygos dailininkas Zigmantas Butautis). Ketvirtojoje autorės knygoje yra keturi skyriai, kuriuose – 44 eilėraščiai. Savo naujausią kūrinį I. Valantinaitė įvardija kaip meilės prisipažinimą Dievui, žmogui, pasauliui ir jį vadina asmeniškiausia bei moteriškiausia savo knyga. Daugiskaita pavadinime nurodo į vyro ir moters sielas, sujungtas ir globojamas Apvaizdos, o viršelyje panaudotas pačios autorės piešinys, kurį ji pirmą kartą nupiešė būdama 15 metų.

„Per pusantrų metų „atėjusi“ knyga – tai mano kelionė į Šviesą ir pačią save, padėjusi atsakyti į keletą pačių svarbiausių klausimų, į kuriuos ankstėliau atsakymus teįtariau egzistuojant. Jutau tik neaiškias nuojautas, neleidžiančias sustoti ir nurimti“, – sako rašytoja.

Poetas Donaldas Kajokas pastebi, kad naujuose I. Valantinaitės eilėraščiuose gausu vaiko ir išminčiaus fantazijos bei meilės; kasdienybė puikiai susišneka su amžinybe, konkretybė – su neaprėpiamybe, tačiau nė viena nevaidina viršesnės. „Dabar, ko gero, ji rašo brandžiausius, paprasčiausius ir gelmiškiausius savo eilėraščius“, – teigia D. Kajokas.

2006 metais, dar būdama studentė, poetė laimėjo Rašytojų sąjungos leidyklos rengiamą „Pirmosios knygos“ konkursą ir debiutavo su knyga „Žuvim ir lelijom“. Paskui kas penkerius metus pasirodė ir kitos dvi autorės knygos – Jaunojo jotvingio apdovanojimą pelniusios „Pasakos apie meilę ir kitus žvėris“ bei Salomėjos Nėries premija įvertinti „Trumpametražiai“.

Pasak neseniai amžinybėn iškeliavusio kūrėjo ir knygos redaktoriaus Kęstučio Navako, I. Valantinaitė – viena ryškiausių jaunesniosios kartos poečių, ko, tiesą sakant, mažai kas tikėjosi. „Labai jau kitokia, labai jau „apsisiautusi saule“. Tačiau savo didžiulį talentą ji labai greitai įrodė. Trys pirmosios knygos, kolegų knygų pristatymai žurnaluose ir televizijose – visa tai vadinama gyvenimu literatūroje, kuri ir tapo antraisiais poetės namais.

„Apsisiautusios saule“ nustebino tekstų švarumu. Autorė savo eilėmis visada kurdavo savotišką lėlių namelį, tad, jei kas nori, tegu tam jo ir pakanka. Tik viskas gerokai kitaip, neva lėliškame I. Valantinaitės tekstų pasaulyje daugybė poteksčių ir savaime atsitikusių kodų. Bet tai, kas poezijoje atsitinka savaime, ir yra vertingiausia. Tą puikiai įrodo ši knyga. Yra kam autorės poezija irgi buvo malonus nustebimas. Tai liudija vertimai į užsienio kalbas ir dalyvavimas daugybėje festivalių. Panašu, kad „apsisiausti saule“ pravartu visiems“, – apie knygą atsiliepė K. Navakas.

Suplanuotus knygos „Apsisiautusios saule“ pristatymo renginius Vilniuje ir Kaune dėl šalyje paskelbto karantino teko nukelti, šiuo metu knygą įsigyti galima elektroninėse parduotuvėse. Viliamasi, kad balandžio 15-ąją, per Tarptautinę kultūros dieną, įvyks susitikimas su skaitytojais Rašytojų klube.

I. Valantinaitės poezija yra versta į 14 kalbų, kūrėja atstovauja Lietuvai įvairiuose poezijos ir literatūros festivaliuose bei renginiuose Europoje. Už savo žurnalistinę veiklą poetė Kultūros ministerijos buvo įvertinta tautinės tolerancijos premija.

 

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos informacija