Gražina Cieškaitė. Poezija

Poetė, Poezijos pavasario laureatė Gražina Cieškaitė – ne tik viena originaliausių mūsų kūrėjų, bet ir vienų sudėtingiausių, tai yra sunkiai paaiškinamų ar paviršutiniškai neišgliaudomų eilių, autorė. Norint pajusti ar bent kiek perprasti Gražinos kūrybos pasaulį, reikia būti pasiruošusiam ir pasiryžusiam kartu su ja pakilti virš kasdienybės ir panirti į sudėtingą filosofinių apmąstymų, meditacijų, simbolių terpę. Poetės eilėraščiuose ypač ryškus skausmingai suvokiamas būties trapumas, laikinumas, meilę ir ištikimybę nuolat lydi dvasinė kančia, mirties grimasos, o bibliniai motyvai atsiveria netikėtomis prasmėmis. Daugelio G. Cieškaitės eilėraščių kosmogenezė yra labiau teosofinė, įdėmiau skaitant, ryškėja tam tikros sąšaukos su Jelenos Blavatskajos, Annie’ės Besant veikalais, nuskamba ir egzistencinio neotomizmo motyvai.

Šios ir kitos temos itin ryškios G. Cieškaitės poezijos knygoje „Žodžiai kaip stigmos“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013). Manau, mūsų skelbiamas naujausias poetės kūrybos pluoštas byloja apie jos poetinio mąstymo gelmiškumą ir transcendenciją.

G. J.

 

Gražina Cieškaitė

 

              Prieš srovę plaukiančiu

              vadinas tas, tas kas siekia nesukurto;

              jo mintys nesupančiotos troškimų,

              o protas nutviekstas šviesos.

 

              Dhammapadas

 

*

du savižudžiai Kristus ir Judas antgamtės dugne

pradėti erą Budos visybė šaukia mane

 

*

Budos kelias į kosminę gelmę bepradis

skleidžia šviesą karališkas proregio medis

 

*

Buda dieve man subrandinai tu

dvasios kūną dangišką ir skaistų

 

*

žydragelmė šviesos piramidė dvasia ji nubudus

minties absoliutą ugninį paveldėjusi iš Budos

 

*

Budos erą pradėti antiformoje žodžio minties

dvasios kūną sudėti iš dalelių belaikės būties

 

*

Budos erą pradėti minties jogą dvasios valia

iš žodžio į žodį judėti žydragelmės būties ovale

 

*

medituoti skleistis budėti anapus minties

Budos erą pradėti piramidėje išminties

 

*

Buda lyg prisikėlęs kančia jo šešėlis

erškėčiai lotosais virtę vainikuojantys dievo mirtį

 

*

kurti visatą iš naujo po nušvitimo medžiu

sklidinu Budos kraujo kūnui tapus žodžiu

 

*

išminties šviesoje žydėti psichokosminiu meilės medžiu

Budos erą pradėti mintimi kaip kūnu žodžiu

 

*

susitelkus dvasia į bežodį minties nušvitimą

nugalėti bedievį samsaros kaip niekio troškimą

 

*

Budos meilės sukyla prieš amžiną niekada  

svaigus nušvitimas mintis kaip malda

 

*

kada tu žaidi o kada ir tiesą randi

į Budos šviesą mintie absoliuti skrendi

 

*

mano dievas Buda aš tai sakau

per kosminę blogio tuštybę vilties netekau

 

*

Budos erą pradėti absoliutės dvasios valia

tarp gamtos ir antgamtės judėti minties spirale

 

*

Budos erą pradėti dvasiagelmės minties galia

tarp daikto ir žodžio judėti kundalinės ugnies spirale

 

*

Budos erą pradėti dvasiagelmės minties aktu

po nušvitimo medžiu judėti gyvybės ratu