Jurga Po Alessi ir Davide Ferrari. „Donaldo Kajoko poezijos knyga prakalbo kurtiems asiliukams Italijoje“

PAVADINIMAS: All’asinello sordo. Dvikalbis leidimas

AUTORIUS: Donaldas Kajokas

LEIDO: Effigie – Milanas, 2018; br., pp. 270.

SERIJA: Le Meteore

VERTĖ: Jurga Po Alessi ir Davide Ferrari

ISBN: 88-97648-98-3

 

Donaldo Kajoko poezija rugsėjį debiutuoja Italijoje: Pavijoje įsikūrusi leidykla „Effigie“ išleidžia į italų kalbą išverstą jo knygą „All‘asinello sordo“ („Kurčiam asiliukui“, vertė Jurga Po Alessi ir Davide Ferrari; leidimas su originalo tekstu).

 

 

 

Milanas, 2018 m. liepos 19 d. „All’asinello sordo“ („Kurčiam asiliukui“) yra Donaldo Kajoko (1953) poetinis debiutas Italijoje. 270 puslapių poezijos, kurios kalba išsiskiria žodinės tradicijos ir folkloro gyvybingumu. Mitai, istorija, religija, poezija, o ir paties autoriaus tekstai yra kaip medžiai, laukai, debesys, varnos ir dvigubos vaivorykštės – juos visus lydi tas pats nuostabos motyvas, be krislo retorikos ar ideologijos. Kajokas yra vienas iš nedaugelio poetų, kurie net ir panirę į tekstų gelmę sugeba išlikti lengvi it sniegas. Jam tai pavyksta per ironišką žvilgsnį, per gebėjimą žvelgti į tikrovę akimis žmogaus, kuris jaučiasi gyvenimo misterijos dalimi, be jokios užuominos į hierarchiją. „All’asinello sordo“ („Kurčiam asiliukui“) į italų kalbą išvertė filologė Jurga Po Alessi ir aktorius bei režisierius Davide Ferrari. Rugsėjį Italijos knygynuose pasirodysiantis lietuvių poeto eilėraščių dvikalbis rinkinys yra jau ketvirtoji leidyklos „Effigie“ serijos „Le Meteore“, kuruojamos šveicarų vertėjos Anna Ruchat ir italų poeto Domenico Brancale, poezijos knyga.

 

Kodėl Kajoko debiutui Italijoje rinkomės „Kurčiam asiliukui“? /…/ Tai mėginimas apmąstyti šiandienę poezijos (nesvarbu, italų ar lietuvių) padėtį – teigia vertėja Jurga Po Alessi. – Šios dvi šalys atrodo tolimos ir skirtingos savo kalba, kultūra, peizažu, tačiau adresatas yra vienas ir tas pats. Tasai kurčias lietuviškas asiliukas yra ir (šiek tiek) itališkas.

Baigiamajame žodyje vertėjas Davide Ferrari rašo: Šios knygos vertimas buvo visų pirma lavinimo pratybos: klausos, bandant perteikti lietuvių kalbos (kuri dėl stropaus garsų vokališkumo yra kur kas artimesnė italų kalbai, nei būtum linkęs manyti) muzikalumą, ir regos, siekiant įsižiūrėti į žodį ir į kalbą lyg į snaiges pro mikroskopą; antra, tai buvo bandymas, tegu ir ne pats lengviausias, perkelti į italų kalbą geometrinį eilių tobulumą.

 

Knygos pavadinimas pasiskolintas iš Horacijaus eilutės: surdo asello fabellam narrare, t. y. kurčiam asiliukui pasakėlę sekti. Šitokia poetui atrodo šiandienė poezijos padėtis. Tačiau, nepaisant nesusipratimų ir klaidingų interpretacijų, vis viena būtina kalbėti apie tai, kas svarbu, net jei tavęs klausysis tik kurti asiliukai. Knyga išsiskiria tyru minimalistiniu žvilgsniu (vienas eilėraštis yra sudarytas vien iš daugtaškių) ir ramiais tonais – tai būdingi šio poeto, sugebančio meistriškai atskleisti beribį Kūrinijos grožį net menkiausioje kasdienybės smulkmenoje, estetikos bruožai. Rinkinys pelnė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto 2011 metų Kūrybiškiausios metų knygos titulą.

 

apie vienatvę

 

vienatvė graži

kol netampa

           šiek tiek

           gilėlesnė

už šiltą duobutę

pagalvėje

 

                                                        sulla solitudine

 

                                                        la solitudine è bella

                                                        finché non diventa

                                                                            un po’

                                                                            più profonda

                                                        di una fossetta tiepida

                                                        sul cuscino

 

turistinis lankstinukas

 

taip, čia – Lietuva

čia nieko nėra, vieni debesys

 

niūrūs šėmi padarai sunkiažvilgsniai

neaišku kieno sutvėrimai

 

išmokyti slankiot užuolankom, keisti

pavidalus, burtis gaujon

 

ar į kaimenes, veistis be saiko ir lyt

ir grumėt ir žaibuoti

 

bet šiaip jau geriečiai

 

be jų, sako, tai jau tikrai

čia nieko nėra, na – retsykiais –

 

dvigubos vaivorykštės

 

                                                        il pieghevole turistico

 

                                                        sì, questa è la Lituania

                                                        qui non c’è niente, solo le nuvole

 

                                                        i cupi esseri bigi dallo sguardo pesante

                                                        non si sa da che mano creati

 

                                                        istruiti a gironzolare intorno, mutare

                                                        di aspetto, riunirsi in bande

 

                                                        o in greggi, riprodursi in eccesso

                                                        e piovere e tuonare e fulminare

 

                                                        ma per il resto fanno i bravi

 

                                                        senza di loro, dicono, proprio

                                                        non c’è niente, vabbè – ogni tanto –

 

                                                        gli arcobaleni doppi

 

Donaldas Kajokas (1953). Vienas verčiamiausių lietuvių autorių, ilgametis kultūros žurnalo „Nemunas“ bendradarbis. Poetinis debiutas siekia 1980-uosius ir nuo tada yra išleidęs 15 knygų. Pastaraisiais metais ėmėsi trumposios prozos ir eseistikos: jo darbai dažnai spausdinami kultūrinėje spaudoje ir yra surinkti į tris knygas. 2007-aisiais išleido pirmąjį romaną, 2012-aisiais išėjo antrasis. Jau daugelį metų poetas domisi Rytų religijomis ir filosofija, ypač budizmu: ši patirtis yra palikusi svarbų įspaudą jo meninėje karjeroje. Kajokas yra Visatos grožio ir kiekvienos ją sudedančios dalies simetrijos dainius.

 

Davide Ferrari – Aktorius, režisierius, autorius. Taiko meninę patirtį kaip įrankį, gerinantį ir skatinantį komunikaciją bei kūrybingumą socialiniuose ir profesiniuose kontekstuose. Pagrindinės veiklos sritys: teatras, kūrybinis rašymas, poezija ir edukaciniai projektai privačiose bei viešosiose įstaigose. Yra išleidęs „La cenere dei bordi“ („Pakraščių pelenai“, „Subway Edizioni“, 2013); poemą „Eppure c’è una meta per quel fiato di universo“ („Ir vis tik tasai Visatos kvėpsnis turi tikslą“, „Subway Edizioni“, 2014) – pastarasis tekstas išrinktas Italijos geriausiu tarptautiniame konkurse „Pop Science Poetry“, kurį rengė Europos dalelių fizikos organizacija (CERN), ir yra išverstas į 4 kalbas; rinkinį „Dei pensieri la condensa“ („Minčių šis kondensatas“, „Manni“, 2015) parašytą Pavijos dialektu, su poeto Franco Loi įžanga. Jo tekstai versti į anglų, ispanų, prancūzų, vokiečių, lietuvių kalbas. Vadovauja aktorių kompanijai „Maliminori“, kurią sudaroi bausmę atliekantys nuteistieji, ir rengia teatro bei kūrybinio rašymo dirbtuves Pavijos ir Vogeros pataisos namuose.

Jurga Po Alessi – lietuvių kalbos filologė, arbatos žinovė. Jau per dešimt metų gyvena Italijoje, kur rūpinasi skleisti savo šalies kultūrą per šiuolaikinių lietuvių poetų kūrybą. 2008 m. surengė Gintaro Grajausko poezijos rinktinės italų kalba „Barricate quotidiane“ („Kasdienės barikados“, vertė Pietro U. Dini, leido „Joker“) vertimą ir leidimą. „All’asinello sordo“ (“Kurčiam asiliukui“) yra pirmoji jos versa poezijos knyga. Bendradarbiauja su italų žurnalu „Fogli di tè“ („Arbatos lapai“, publikuojamas dukart per metus) ir rengia interviu su arbatos mylėtojais savo tinklaraštyje „Prima infusione“.