„Už kalno kalnas: Žemaičių kūrybos almanachas“. Sudarė Vytautas Stulpinas ir Gvidas Latakas (Punskas: Punsko „Aušros“ leidykla; Vilnius: Naujoji Romuva, 2018)

Almanachas „Už kalno kalnas“ – savita tarpukario nepriklausomos Lietuvos 1938 m. antologijos „Žemaičiai“ tąsa. Leidinys sudarytas, remiantis žemaitišku principu. Knyga subūrė iš Žemaitijos ir Klaipėdos krašto kilusius kūrėjus, rašančius bendrine lietuvių kalba, tačiau kartkartėmis tekstan įterpiančius sau brangių tarmybių žemaičių dvasiai palaikyti. Juk jie pasirašytų po dailininko ir poeto Gvido Latako eilute „Žemaitijoj žolė žalesnė“.

Leidinyje publikuojama 22 po visą Lietuvą išsibarsčiusių žemaičių kūryba, tarp jų – ir Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus nariai Ona Jautakė, Gvidas Latakas, Algimantas Mikuta, Vytautas Stulpinas, Violeta Šoblinskaitė Aleksa bei tarptautiniame poezijos festivalyje „Poezijos pavasaris 2016“ Kaune debiutavusi poetė Egidija Šeputytė. Viršelyje ir knygoje – Petro Gintalo bei Gvido Latako kūriniai.

„Ką skaitome antologijose, almanachuose, sutelktuose kurio nors regiono pamatu? Ko ieškome? To regiono spalvų, kvapų, gamtovaizdžių, kalbinių atspalvių. Žemaičių krašto poezijoje norime susitikti su būdu, su žemaičių prigimties kodu, ryškiausiai aptartu Simono Daukanto, kitusio, pakitusio, bet ir išlikusio. Ir juntame jį – iš lėtesnės intonacijos, iš gilesnės ritmo bangos, lyg vis leistumeis nuo kalno ir vėl į jį kiltum, sustotum viršūnėj ir giliai atsidustum – atsidūksėtum. Ir vis lyg koks kalbėjimo dvejinimasis – lietuviškai, bet lyg ir žemaitiškai, nors vieną kitą žemaičių žodį į eilėraštį įspausti. Jei ne žodį, tai bent vietos vardą.“

Viktorija Daujotytė