Salla Simukka „Balta kaip sniegas“. Iš suomių k. vertė Aida Krilavičienė (Vilnius: Alma littera, 2015)

Veidrodėli, veidrodėli, pasakyk…

Ji kiaurai permato žmones, bet niekam neleidžia prieiti per arti. Ji visada pietauja viena, bet niekada neatrodo vieniša. Ji tokia kaip visi ir nepanaši į nieką. Vieniša kovotoja, kuriai patinka pačiai rinktis priešininkus. Ji – dėlionės gabalėlis, kuris netinka niekur ir tinka visur.

Praėjusių metų įvykiai Snieguolei Anderson kainavo daug jėgų, todėl vasarą ji nusprendžia praleisti toli nuo namų – Prahoje. Vingiuotos seno miesto gatvelės ir paslaptingi kiemai, palaiminga vienatvė ir visiška laisvė. Tačiau Snieguolė džiaugiasi neilgai – nedidelėje kavinukėje prie jos prisėda keista mergina, Lenka, ir prisistato esanti… jos netikra sesuo. O kas, jei Lenka sako tiesą? Netrukus Snieguolė atsiduria keistame mediniame name toli nuo miesto centro ir susipažįsta su Lenkos šeima. Ore tvyro bloga nuojauta, ir Snieguolė jaučia – jos naujųjų pažįstamų ketinimai nėra tokie nekalti ir balti kaip sniegas. Negana to, mieste pasklinda gandas apie paslaptingą sektą…

Prahą apgaubia tiršto karščio migla, o Snieguolė vėl įsipainioja į mirtinai pavojingus įvykius, kurie neleis atsikvėpti nė valandėlei. Šįkart ant kortos pastatytos ne tik žmonių gyvybės, bet ir giliausiai slepiamos merginos paslaptys. Ko ji bijo ir ką slepia net nuo savęs pačios?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *