Rima Juškūnė. „Perikonas“ (Kaunas: Kauno laiptai, 2018)
Eilėraščių rinkinyje autorė įsuka skaitytoją į nesutramdomą gyvenimo tėkmę, kuri atsiveria per kūnišką egzistavimą. Nesunku pastebėti, kad eilėraščiai kupini kūniškumo suvokimo kaip neišvengiamos žmogiškosios egzistencijos sąlygos, kartkartėmis pasirodančio skausmingomis dalimis, lyg išplėšto iš visumos, bet viena yra aišku: kūnas virsta tuo lyrinio „aš“ centru, per kurį ir kuriame skleidžiasi subjekto patirtys – geismas, skausmas, liga, mirtis bei laiko ir erdvės pajauta. Kūnas tampa akstinu kurti metaforas, pripildančias eilėraščius viliojančių užuominų bei įtampų.
soliariumas
kai mąstysi, kaip tave uždarys
ir įkiš į ugnį ar žemę, galvok:
tai soliariumas soliaris
piloto akiniai nuo saulės
ir spinduliai einantys
kiaurai kaulus
A p i e k n y g ą i r a u t o r ę :
Švelnioji entomologija: 2018 metų knygos / Zurnalasmetai.lt
Ieva Rudžianskaitė. „Nepasotinamas geismas“ / Satenai.lt