Eglė Perednytė. „Visos upės many“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2016).

Poetės sielon sutekančios upės – dainingais eilėraščiais virtęs gyvenimas. Eilėraščiuose juntamas begalinis meilės ir šviesos ilgesys, bandoma suvokti gyvenimo trapumą ir keistą prieštarą: Viskas laikina šičia / tiktai krintantys žiedlapiai amžini, trokštama patikėti save Tam, kuriam paklūsta amžinybė. Eilėraščiai pakylėja dvasią, paglosto rūpesčių, skubos ir iššūkių išvargintas širdis, tyliai nuplevena ir ištirpsta dangaus platybėse.

Vladas Vaitkevičius

 

Eglės Perednytės kūrybos erdvė – nuskaidrinta, švytinti, persmelkta tylaus buvimo džiaugsmo, šviesaus praradimų liūdesio ir išsipildančios meilės ilgesio.

Aldona Elena Puišytė

 

P r e m i j o s ,  a p d o v a n o j i m a i :

2017 m. Žurnalo „Šeimininkė“ prizas už eilėraščių rinkinį „Visos upės many“ („Poezijos pavasaris“, 2017).

 

A p i e  k n y g ą :

Liudas Gustainis. „Rudenys lyg elniai“ / „Naujoji Romuva“

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *