Istorija

Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus taryba, išrinkta 2015 m. kovo 13 d.

Stovi iš kairės: Donaldas Kajokas, Gvidas Latakas, Viktoras Rudžianskas, skyriaus vadovas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, Gediminas Jankus, Petras Palilionis; sėdi iš kairės: referentė Gintarė Klimaitytė, Aldona Ruseckaitė, Erika Drungytė

Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus taryba, išrinkta 2011 m. spalio 18 d.

Stovi iš kairės: Donaldas Kajokas, Viktoras Rudžianskas, skyriaus vadovas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, Gasparas Aleksa; sėdi iš kairės: referentė Gintarė Klimaitytė, Dovilė Zelčiūtė, Lina Navickaitė, Petras Venclovas

 

LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS KAUNO SKYRIAUS VADOVAI

APIE LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS KAUNO SKYRIŲ

Prisimena rašytojas Vytautas Martinkus:

Rašytojų sąjungos Kauno skyrius buvo bendras Vilniaus ir Kauno rašytojų lūkestis nuo pirmojo „Nemuno“ numerio, kuris pasirodė 1967 metų balandžio mėnesį. Pagal TSRS RS įstatus (kitokių nebuvo) LSSR RS teritoriniam skyriui įsteigti reikėjo LSSR RS Valdybos nutarimo. Įstatuose nebuvo nurodytas būtinas (minimalus) steigiamo skyriaus narių skaičius, tačiau RS Valdyba tarėsi, berods, dėl 10-11, tad ir buvo laukiama, kada tiek narių Kaune rasis. RS Valdyba ir ypač pirmininkas Alfonsas Bieliauskas prielankiai žiūrėjo į kandidatų į RS narius iš Kauno spartesnį priėmimą, tad keli „jaunieji“ priimti po pirmos knygos plius naujų publikacijų periodikoje.

1971 metais, pradedant skyriui veikti, buvo šie jo nariai: Elena Chackelsytė (1882-1973), Valys Drazdauskas (1906-1981), Antanas Drilinga, Juozas Grušas (1901-1986), Robertas Keturakis, Alpas Liepsnonis (1910-1989), Juozas Marcinkevičius, Vytautas Martinkus, Algimantas Mikuta, Raimundas Samulevičius (1937-1981), Eduardas Viskanta (1902-2002), Aleksandras Žirgulys (1909-1986).

Pradedant man dirbti skyriuje buvo 12 rašytojų, baigiant – 16.

1981 m., deja, palaidojome V. Drazdauską ir R. Samulevičių; 1974 m. pabaigoje ar 1975 m. pradžioje A. Drilinga išvažiavo į Vilnių, ir Juozas Marcinkevičius (neatsimenu tikslios jo „emigracijos“ datos) taip pat.

Mano dienomis skyrius turėjo gal tris svarbiausius orientyrus:

• „auginti“ jaunuosius, padėti jiems išleidžiant pirmąsias ir antrąsias knygas (buvo rengiami seminarai pateikiant jiems rankraščių, naujų knygų aptarimai, diskusijos teoriniais literatūros klausimais;

• tęsti tarpukario literatūrines tradicijas – rengti kuo daugiau viešų literatūrinių renginių (žymiausi – Poezijos pavasaris, kasmetinis Novelės vakaras Klangiuose (nuo 1976 m.), literatūrinių premijų (P. Ziberto šilko kombinato, Petro Cvirkos) įteikimas), kartu su kitais menininkais žadinti humanitarines miestelėnų ambicijas;

• atstovauti Kaunui platesniuose kultūros baruose (pirmiausia – RS veikloje, RS organizuojamuose „respublikiniuose“ arba „sąjunginiuose“ renginiuose.

Gaila, nerandu per skyriaus steigimą (1971 m.) darytų nuotraukų.