Virtuali Kauno rašytojų buveinė

lapkritis, 2019

27lapkr18:00REKOMENDUOJAME„Kauno salonų kultūra: nuo tarpukario iki šių dienų“18:00 Kalniečių g. 93, Kaunas

Renginio detalės

Lapkričio 27 d., trečiadienį, 18 val. Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinys Juozo Grušo memorialinis muziejus (Kalniečių g. 93, Kaunas) kviečia į pokalbių valandą „Kauno salonų kultūra: nuo tarpukario iki šių dienų“. Dalyvaus rašytojos, visuomenės veikėjos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės dukraitė skulptorė Dalia Ona Zubovaitė-Palukaitienė, režisierius Gytis Padegimas, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, dramaturgas Gediminas Jankus, rašytoja Aldona Ruseckaitė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinių – Juozo Zikaro memorialinio muziejaus vadovė Rasa Jonė Ruibienė, Adelės ir Pauliaus Galaunių namų muziejininkė Irma Liauzun.

 

***

„Salono“ sąvoka iki šiol vartojama įvardijant bendrą šeimos bei svečių priėmimo kambarį, o XX a. pirmojoje pusėje ir vėliau buvo siejama su Kauno asmenybėmis, aplink save telkusiomis panašiai mąstančius intelektualus, rašytojus, menininkus burtis ir diskutuoti, skaityti savo kūrybą, muzikuoti savo namuose. Ypatinga trauka pasižymėjo poeto Maironio rengiami meno kūrėjų susibūrimai, rašytojos, literatūros kritikės ir vertėjos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės organizuoti literatūriniai kalbos šeštadieniai, operos solistės Adelės Galaunienės ir jos vyro menotyrininko Pauliaus Galaunės namų salone vykę vakarai, istorikės Vandos Daugirdaitės-Sruogienės ir rašytojo Balio Sruogos svetainė-teatras, sutraukdavęs Kauno inteligentus ir studentus į Teatro seminarus, poeto Kazio Binkio butas, suburdavęs literatus (gana uždarų susibūrimų nariai pasivadino „paldieninkais“, o į vadovą K. Binkį kreipdavosi „maestro“), scenografo Liudo Truikio ir operos solistės Marijonos Rakauskaitės egzotiškos menės, skulptoriaus Juozo Zikaro ir jo žmonos Anelės-Tūbelytės Zikarienės ruošiami bičiulių menininkų kviestiniai vakarai ir ne tik…

Vieni salonai turėjo savitas išpuoselėtas tradicijas, tam tikras taisykles ir gerai apgalvotą organizaciją, juose buvo laikomasi aukšto stiliaus, kiti buvo labiau demokratiški, suteikiantys vietos improvizacijai, bet visų Laikinosios sostinės salonų savita kultūra tapo inteligentijos tradicija ir neatsiejama tarpukario visuomeninio gyvenimo dalimi.
Kalbant apie inteligentų, kultūros veikėjų susibūrimų ir diskusijų vietas pokaryje, verta paminėti kamerinius susitikimus poligloto poeto, vertėjo, romanisto Vaclovo Šiugždinio, rašytojo Raimundo Samulevičiaus ir jo mamos tautodailininkės Stasės Samulevičienės namuose. Į Samulevičių saloną dažnai buvo kviečiami Pulcherija ir Juozas Grušai… Grušų namuose taip pat nuolat lankėsi teatralai, rašytojai, žurnalistai, jaunieji literatai, studentai, dailininkai. Dažniausiai užsukdavo nekviesti. Šeimininkai nerengė kviestinių susibūrimų, bet visuomet laukdavo svečių – Kauno dramos teatro aktorių ir režisierių po J. Grušo dramų premjerų.

Atvykę į pokalbių valandą „Kauno salonų kultūra: nuo tarpukario iki šių dienų“ daug sužinosite ne tik apie senuosius, Laikinosios sostinės, sovietmety veikusius, bet ir apie mūsų laikais atsikuriančius ir naujai gimstančius salonus… Skambės populiarios tarpukario melodijos.

 

***
Muziejininkės Rasos Jonės Ruibienės, ketinančios atskleisti Zikarų namų salono paslaptis, pasakojimo fragmentas:

Zikarų namai buvo itin pamėgti menininkų, pradedant Meno mokyklos dėstytojais. Visada buvo laukiami ir gražiai priimami ir aktoriai bei rašytojai. Ypatingai artimi ir mieli bičiuliai buvo J. Tumas Vaižgantas, Vaičiūnų, Kuzmų šeimos. O ką jau kalbėti apie Zikaro „brolį“ Petrą Rimšą, Moterų draugijos nares.

Pas Zikarus vykdavo kitokio pobūdžio pabuvimai nei pas Maironį (Zikaras su Vaičiūnu vis susišnabždėdavo, kad pas Maironį renkasi pačios gražiausios damos), juos labiau tiktų vadinti artimų bičiulių susiėjimais.

Ponia Zikarienė garsėjo kaip viena puikiausių kulinarių Kaune, todėl jos kviestinių vakarų akcentas būdavo maisto ragavimas. Dukra Alytė Zikaraitė prisimindavo: „vis prancūziški receptai, parsivežti iš Sankt Peterburgo „Nadieždos“ instituto laikų“.
Žinoma, viešint skulptoriui Petrui Rimšai, netildavo kalbos apie Amerikos gėrybes ir trūkumus, o tapytojas Jonas Mackevičius vis primindavo, kad tikras lietuvis turi aplankyti Kaprį, juk ši sala Viešpaties specialiai sukurta, kad lietuvaičiai praleidę vasarą Lietuvoje, žiemą praleistų Kapryje… „Mūsų, tai mūsų sala, nors italai to ir nežino“, meiliai mirksėdavo tapytojas po kelių lemončelos taurelių. Ir kartu su svečiais užtraukdavo „Santa Liučija“…

Organizatorių informacija

Laikas

(Trečiadienis) 18:00

Adresas

Juozo Grušo memorialinis muziejus

Kalniečių g. 93, Kaunas

Organizatorius

Juozo Grušo memorialinis muziejus Kalniečių g. 93

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

X