Aldonos Elenos Puišytės talentas kaip ir ankstesnėse, taip ir naujausioje poezijos knygoje atsiskleidžia visu savo universalumu: gebėjimu tobulai valdyti klasikinio eiliavimo (aštuoneiliai) formas ir išsireikšti laisvo mąstymo formomis (antifonos, rapsodijos).
„Slaptas Emos noras“ – tai jaudinantis pasakojimas apie vienuolikmetę Emą, svajojančią gyventi taip, kaip jos bendraamžiai. Kol kas svajonė atrodo nereali, nes Emos mama – narkomanė, ir gyvenimas mergaitei reiškia vienatvę, amžiną alkį, netikrumą, baimę išvysti apkvaišusią mamą. Socialiniai darbuotojai, prižiūrintys Emą, išsiaiškina, kad mergaitė turi senelius, kurių ši niekada nėra mačiusi.
2015 m. pasirodžiusi ir plačiai nuskambėjusi rašytojos Rebekos Unos distopinė apysaka paaugliams „Atjunk“ (Vilnius: Alma littera, 2015) šiemet išleista Maskvoje. Į rusų kalbą vertė Aleksandra Vasilkova.
Šis pasakojimas skirtas tiems, kas žaidžia ir nori būti geresni už pilką peliuką. Autorius nevengia metaforų, lavinančių vaikų vaizduotę, loginių samprotavimų, todėl knygelė gali pasitarnauti ugdant mažųjų skaitytojų kūrybiškumą.
Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomi Aleksandro Žirgulio laiškai yra vertingas šaltinis, atskleidžiantis to laikotarpio leidybinę, politinę, kultūrinę situaciją leidžiant lietuvių klasikų raštus, taip pat išryškinantis „Vagos“ leidyklos poziciją atrenkant klasikų tekstus ir redaktoriaus bei kūrinių rengėjo vaidmenį tame procese.
autriuose, regis, ir fotografiškuose eilėraščiuose Aldona Ruseckaitė fiksuoja subtiliausius niuansus – lietuviškojo gamtovaizdžio detales, įvairiausius laikotarpius – nuo vaikystės iki dabarties.
Naujausiame rinkinyje Paulina Žemgulytė susitelkia į gamtos motyvus, o tiksliau į lietuviškąjį peizažą, puoselėja lietuviškąją tapatybę.
Atsakydamas į klausimą, apie ką ši knyga, J. Gimberis teigė: „Apie meilę. Gyvenimui, žmogui, darbui, gamtai… Apie santykius. Šeimyninius, visuomeninius, privačius, viešus, atvirus, slaptus… Apie laimę, ašaras, isteriją, ramybę, tėvus, vaikus, žmonas, vyrus… Apie kitą žvilgsnį į tą patį… Apie žodžius, žodžius, žodžius… Apie neviltį ir juoką.“
Nuo vinguotos smegenų struktūros iki širdies darbo paslapčių, nuo riešuose pulsuojančios gyvybės iki „inžinerinių“ pėdos sprendimų. „Nuo galvos iki kojų“ – tai ne tik šiuolaikinių medicinos laimėjimų kronika. Tai ir pasakojimas apie tai, kaip kūnas buvo suvokiamas per tūkstančius metų.
Keturios geranoriškai pašėlusios, linksmai išmintingos bei neapsakomai gražiai iliustruotos trumpasakaitės apie tai, kad dūkti irgi reikia mokėti ir bet kaip tokio atsakingo kvailiojimo nepadarysi.
