Atsakydamas į klausimą, apie ką ši knyga, J. Gimberis teigė: „Apie meilę. Gyvenimui, žmogui, darbui, gamtai… Apie santykius. Šeimyninius, visuomeninius, privačius, viešus, atvirus, slaptus… Apie laimę, ašaras, isteriją, ramybę, tėvus, vaikus, žmonas, vyrus… Apie kitą žvilgsnį į tą patį… Apie žodžius, žodžius, žodžius… Apie neviltį ir juoką.“
Nuo vinguotos smegenų struktūros iki širdies darbo paslapčių, nuo riešuose pulsuojančios gyvybės iki „inžinerinių“ pėdos sprendimų. „Nuo galvos iki kojų“ – tai ne tik šiuolaikinių medicinos laimėjimų kronika. Tai ir pasakojimas apie tai, kaip kūnas buvo suvokiamas per tūkstančius metų.
Keturios geranoriškai pašėlusios, linksmai išmintingos bei neapsakomai gražiai iliustruotos trumpasakaitės apie tai, kad dūkti irgi reikia mokėti ir bet kaip tokio atsakingo kvailiojimo nepadarysi.
„Kita“ – antroji Ievos Rudžianskaitės knyga. Jautriuose, tapybiškuose eilėraščiuose gausu kultūrinių, filosofinių, teologinių asociacijų, kartais nelengvai įžvelgiamų ar net subtiliai užmaskuotų.
Naujausiame eilėraščių rinkinyje Viktoras Gulbinas, viena vertus, plėtoja meilės lyriką ir gamtos pajautą, kita vertus, jo eilėraščių subjektas niūriai apmąsto savo būvį mieste, kuris tėra tik „urbanistinis vienetas“, neatsiejamas nuo užmaršties, anonimiškumo.
Šeštoji dailininko Arvydo Palevičiaus ir poeto Gintaro Patacko bendra tapybos ir poezijos knyga „Konodontų fiesta“ – nihilistinis požiūris į tikrovę, kuomet tradicinės vertybės ir įsitikinimai bei sąmoningas egzistavimas nereiškia nieko daugiau, o tik pranešimus apie kasdienybės ir harmonijos būtiną siekį ne tam, kad už tai bus užtikrinta gerovė ir padėtis rojuje, bet todėl, kad tame siekyje būtų išspinduliuojama energija, kuri yra būtina, kad vis dar turėtų terpę ir teisę egzistuoti gėris.
Tai pirmoji žinomo poeto Vlado Vaitkevičiaus prozos knyga. Iš praeities ataidi tvirtų draugysčių, epizodiškų, bet ryškių susitikimų, bohemiškų nuotykių, pokštų, šėliojimų atgarsiai, naujais atspalviais sušvinta įžymių mūsų literatūros asmenybių paveikslai, iškyla metų tėkmės nuneštų įvykių fragmentai, stabtelėjimai, apmąstymai, vertinimai.
Sujungdama įvairiausius istorinius Kauno laikotarpius – prieškario, okupacijos, šiandienos – su mitinės būtybės Kekto figūra, poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė tiek retrospektyviai žvelgia į Kauną, tiek kalba iš dabarties perspektyvų, plėtodama ir paslaptingą paralelinį pasaulį, kuris suteikia rinkiniui gilesnį matmenį.
