Rinkinio eilėraščiai liudija, kad autoriui pavyko sukurti poetinį lauką, kuriame privaloma žaisti pagal jo sukurtas taisykles: išlikdama atvira ir aktuali, A. Žaltausko poezija nepaklūsta kasdienio pasaulio logikai ir visuomenės nustatytoms normoms, o alsuoja nevaržoma kūrėjo laisve.
Skaityti plačiau
J. Audzijonienė plėtoja amžinąsias meilės ir mirties temas, kita vertus, susitelkia į šiuolaikinio žmogaus būsenas, derančias su nostalgijos gaidelėmis, neretai lydimomis šiokio tokio nusivylimo. Keista, bet per nusivylimo prizmę atsiskleidžia viltingoji autorės pasaulėžiūra, prabyla išmintingas požiūris į praeitį.
Skaityti plačiau
„Sapnų slidininkas“ – tai dvyliktoji poeto Vytauto Kazielos knyga. Naujame rinkinyje poetas lieka ištikimas minimalizmui, jo žodis taupus, bet svarus, o eilėraščiai daugiasluoksniai.
Skaityti plačiau
Rinkinio eilėraščiai prabyla aukštaičių uteniškių tarme, kuriuose poetė derina šiuolaikinio gyvenimo detales su laikui nepavaldžia praktine išmintimi. Neretai prieštaringas asmens vidinis pasaulis atskleidžiamas nevengiant pasijuokti iš savęs, patiriant nuostabą ir netikėtus išminties blyksnius.
Skaityti plačiau
Ironija ir groteskas, lyrika ir autentiški susitikimai su lietuvių rašytojais, žūtbūtinis užsispyrimas, minant valdininkų slenksčius ir važiuojant biurokratijos mašina, įtraukia skaitantįjį kaip deginanti akistata, kaip dokumentika. Tekstuose kalbėdama apie muziejininkystės kasdienybę, A. Ruseckaitė nenusileidžia iki savigailos ar asmeniškumų, sunerdama spalvingą literatūros kūrinį – esė.
Skaityti plačiau
Debiutinėje Lino Umbraso knygoje perteikiama gyvenimo lakinumo ir netvarumo pajauta, susipynusi su eilėraščių subjektui svarbiais gyvenimo įvykiais – vaikyste, tėvyste, žmogiškosios vienatvės temomis, poeto tapatybės klausimais, subtiliomis nuorodomis į klimato kaitą. Eilėraščių gyvenimo tėkmę iliustruoja fotografijų motyvai, visa naikinanti, bet kartu apvalanti ugnies stichija. Autorius ne tik įdėmiai žvelgia į kasdienį pasaulį, bet, regis, intuityviai nujaučia, kad vienas svarbiausių dalykų […]
Skaityti plačiau
„Iš gervių“ – antrasis Ievos Rudžianskaitės eilėraščių rinkinys. Knygos leitmotyvas – gervė, kurios simbolis svarbus Vakarų ir Rytų kultūrose, išreiškia transformaciją, perėjimą iš vienos dimensijos į kitą bei parodo, kad net kasdienė tikrovė nėra lengvai paaiškinama.
Skaityti plačiau
Švelnioje, skaidraus liūdesio kupinoje Romos Petrušytės (1947–1977) lyrikoje skaitytojas atras glaudų ryšį tarp žmogaus ir gamtos, besikeičiančius metų laikus, atspindinčius vidines lyrinio „aš“ būsenas – ilgesį, nerimą, džiugesį.
Skaityti plačiau
Naujojoje Erikos Drungytės poezijos knygoje „Kalnas ir miestas“ skaitytojai atras Vakarų ir Rytų kultūrų dermę. Šioje poezijoje nėra nieko nereikalinga, viskas tarpusavyje susipynę, susiraizgę, „viskas ir viskas yra apvalu, ir viena iš kita išnyra be galo, be krašto“.
Skaityti plačiau
Eilėraščiuose jaukiai iliustruojamos laikinumo pajautos, jaučiamas autentiškas ryšys su savimi ir aplinkiniu pasauliu.
Skaityti plačiau