Tautvyda Marcinkevičiūtė. „Titanoteris, Kekto ir kiti“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2019)

Sujungdama įvairiausius istorinius Kauno laikotarpius – prieškario, okupacijos, šiandienos – su mitinės būtybės Kekto figūra, poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė tiek retrospektyviai žvelgia į Kauną, tiek kalba iš dabarties perspektyvų, plėtodama ir paslaptingą paralelinį pasaulį, kuris suteikia rinkiniui gilesnį matmenį.

Skaityti plačiau

Lina Navickaitė. „Po mirksnio atspėčiau“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2018)

Eilėraščių rinkinyje autorė tarsi mirksnis po mirksnio skaitytoją veda švelnia poetine lyrika, gamtos motyvais, susijusiais su žmogiškaisiais išgyvenimais, jausenomis ir nuotaikomis, į vis tirštėjantį nerimą – dievoieškos, mažatikystės, apokalipsės.

Skaityti plačiau

Dovilė Zelčiūtė. „Prieglaudos miestai“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2018)

Neatsitiktinai Dovilė Zelčiūtė naują savo eilėraščių rinkinį pavadina „Prieglaudos miestai“. Tai akivaizdi aliuzija į Senąjį Testamentą, aiškus pažadas, kad autorės, pripažintos išpažintinės lyrikos (pasižyminčios autoironija ir paradoksais) kūrėjos, knygoje šįkart dominuos dievoieškos tema.

Skaityti plačiau

Artūras Valionis. „π-moll“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2018)

„π-moll“ – kūrybinę brandą pasiekusio savito kūrėjo balsas, vientisas muzikos komponavimo principais paremtas žmogiškosios būties refleksijos audinys, perteikiamas muzikinėmis faktūromis, kai kiekvienas žodis dirigento-poeto pasvertas ir išjaustas, kai „laikas eina atgal“.

Skaityti plačiau

Karolis Bareckas. „Skyrybos ženklas“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2018)

Pirmajame Karolio Barecko eilėraščių rinkinyje ryškios lyrinio herojaus pastangos susivokti pasaulyje, kuris pasiūlo savo istoriją su visa įmanoma įvairove – geografine, kultūrine, religine, su tuo, ką reikėtų vadinti žmonijos lobynu ir nuokryčiais, su šalia esančia realybe ir Visatos slėpiniais, kuriuos įsivaizduoti ir pažinti neužteks nei gyvenimo, nei žinių, bet pastanga tą daryti ryški.

Skaityti plačiau
1 2 3 8