Lina Navickaitė. „Po mirksnio atspėčiau“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2018)

Eilėraščių rinkinyje autorė tarsi mirksnis po mirksnio skaitytoją veda švelnia poetine lyrika, gamtos motyvais, susijusiais su žmogiškaisiais išgyvenimais, jausenomis ir nuotaikomis, į vis tirštėjantį nerimą – dievoieškos, mažatikystės, apokalipsės.

Skaityti plačiau

Dovilė Zelčiūtė. „Prieglaudos miestai“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2018)

Neatsitiktinai Dovilė Zelčiūtė naują savo eilėraščių rinkinį pavadina „Prieglaudos miestai“. Tai akivaizdi aliuzija į Senąjį Testamentą, aiškus pažadas, kad autorės, pripažintos išpažintinės lyrikos (pasižyminčios autoironija ir paradoksais) kūrėjos, knygoje šįkart dominuos dievoieškos tema.

Skaityti plačiau

Artūras Valionis. „π-moll“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2018)

„π-moll“ – kūrybinę brandą pasiekusio savito kūrėjo balsas, vientisas muzikos komponavimo principais paremtas žmogiškosios būties refleksijos audinys, perteikiamas muzikinėmis faktūromis, kai kiekvienas žodis dirigento-poeto pasvertas ir išjaustas, kai „laikas eina atgal“.

Skaityti plačiau

Karolis Bareckas. „Skyrybos ženklas“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2018)

Pirmajame Karolio Barecko eilėraščių rinkinyje ryškios lyrinio herojaus pastangos susivokti pasaulyje, kuris pasiūlo savo istoriją su visa įmanoma įvairove – geografine, kultūrine, religine, su tuo, ką reikėtų vadinti žmonijos lobynu ir nuokryčiais, su šalia esančia realybe ir Visatos slėpiniais, kuriuos įsivaizduoti ir pažinti neužteks nei gyvenimo, nei žinių, bet pastanga tą daryti ryški.

Skaityti plačiau

Tomas Vyšniauskas. „įelektrinto piemens“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2018)

Pirmajame savo eilėraščių rinkinyje autorius bando trinti ribas tarp skirtingų laiko ir erdvės dimensijų, tarp kūniškumo ir metafizikos; realybės ir paralelinių pasaulių; individo potyrių ir sociumo energetikos; materijos laužyno ir būties neapčiuopiamumo bei praverti duris į žodžio energetinio lauko plotmę.

Skaityti plačiau
1 2 3 8