Dovilė Zelčiūtė. „Atsižadu“ (ištrauka)

Kai rašytoja Dovilė Zelčiūtė pasirenka vieną ar kitą asmenybę, žanrą, temą, ji tiesiog privalo įsigyventi, užčiuopti patį esmės branduolį. Jau keletą metų Dovilė vis dažniau lankosi Rukloje, kur kunigauja egzorcistas Arnoldas Valkauskas. Kiekvienas egzortas (kaip ir Krikštas) pradedamas klausimu: „Ar atsižadi Piktosios dvasios?“ Iš čia – būsimos knygos pavadinimas: ATSIŽADU.

Skaityti plačiau

Irna Labokė. „Florestano niekučiai“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2018)

Irnos Labokės noveletės „Florestano niekučiai“, regis, kuriamos tuo pačiu principu, kuriuo pagrindinis personažas Florestanas kuria savo niekučius. Noveletėse besimezgančios konfliktinės moters ir vyro situacijos, pavartojant skoningą ironiją ar žaismingą autoironiją, baigiasi elegantiška taikos sutartimi, tarsi primenančia, kad be niekučių gyventi būtų ir liūdniau, ir nuobodžiau.

Skaityti plačiau

Lina Navickaitė. Poezija

Reikli redaktorė-stilistė L. Navickaitė atidi subtiliausiems kalbos niuansams, įsiklauso į kiekvieną garsą, raidę, skiemenį, todėl jos eilėraščiai – vizualiai lakoniški, tačiau, kaip pasakytų Donaldas Kajokas, jų gelmėje – daugybė gražių daikčiukų.

Skaityti plačiau

„Anykščių glėbyje“. Vieno krašto rašytojų kūrybos antologija. (Vilnius: Petro ofsetas, 2017)

Anykštėno rašytojo Rimanto Vanago iniciatyva į vieną glėbį-knygą sutelktas visas būrys – net 33 – lietuvių literatūros kūrėjų, kuriuos pačios tvirčiausios kilmės gijos riša su viena Lietuvos vietove. Margame autorių būryje – Kauno anykštėnų a. a. Antano Paulavičiaus (P. 230–239) bei Vidmanto Kiaušo-Elmiškio (P. 364–369) poezija.

Skaityti plačiau
1 2 3