Robert James Waller. „Madisono apygardos tiltai“. Iš anglų k. vertė Jonas Čeponis. (Antras leidimas. Vilnius: Alma littera, 2017)

Kerinti istorija apie vienintelę tikrąją meilę, pavergusi viso pasaulio žmonių širdis. Šis romanas sujaudino milijonus skaitytojų ir yra viena iš geriausiai parduodamų 20 amžiaus knygų.

Skaityti plačiau

Jussi Valtonen. „Jie nežino, ką daro“. Iš suomių k. vertė Aida Krilavičienė. (Vilnius: Alma littera, 2017)

„Jie nežino, ką daro“ – meistriškai supintas trileris, psichologinė įžvalga ir satyra kartu. Skvarbus ir įtraukiantis žvilgsnis į vis greičiau besikeičiantį nūdienos pasaulį, kuriame viskas parduodama ir nebėra nieko privataus. Temos, aktualios kiekvienam iš mūsų: vis labiau materialėjantis pasaulis, nuolatinė įtampa, saugumo ir privatumo pusiausvyra, mokslinių tyrimų pažanga bei moralė.

Skaityti plačiau

Vytautas Stulpinas. „Vakarijos“ (Vilnius: Naujoji Romuva, 2016)

Daiktuose glūdi poezija, gamtos ir žmogaus daiktuose, ryšiuose, santykiuose. Smagu apie tai galvoti skaitant naują Vytauto Stulpino eilėraščių knygą netikėtu pavadinimu „Vakarijos“ ir įsižiūrint į joje esančius Gvido Latako darbus, daiktiškai apčiuopiamus.

Skaityti plačiau

Stanislovas Abromavičius. „Tremties vaikai. Trečioji knyga“ (Kaunas: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 2017)

Trečiojoje „Tremties vaikų“ knygoje tęsiamas pasakojimas apie vaikus, kurių vaikystę apkartino sunki kelionė su niekuo neprasikaltusiais tėvais, broliais, seserimis, močiutėmis ir seneliais į gyvenimui nepritaikytas šiaurines Sovietų Sąjungos vietas. Manoma, kad tremties vagonuose gimė daugiau kaip šimtas vaikų.

Skaityti plačiau

Jutta Noak. „Raudonos pelytės“ (Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2017)

Romanas „Raudonos pelytės“ pasakoja klajoklišką vienos šeimos istoriją, nusidriekusią per porą šimtmečių. Rašytoja atveria lietuvių literatūroje dar netyrinėtą temą: Lietuvos vokiečių likimai bei Antrojo pasaulinio karo padariniai žmonėms, atsidūrusiems svetimose valstybėse, jų pastangos išgyventi, pritapti, susivokti savyje, atgauti vidinę pusiausvyrą.

Skaityti plačiau

Stanislovas Abromavičius. „Nykštukų šalyje“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2017)

Jei yra tokia Nykštukų šalelė Lietuvoje, tai ji prisiglaudusi pušynėliuose, pasislėpusiuose šaltinėlių apsuptame Mergežeryje (Varėnos rajonas), kur čiulba volungės ir šnara kadagio šaka, groja varnėnas skudučiais, o kiškis – dūdele…

Skaityti plačiau

Tomas Kavaliauskas. „Originalas“ (Vilnius: Alma littera, 2017)

Velnių muziejaus „Kipšo“ kavinėje sutiktas paslaptingas meno kuratorius-restauratorius Karlas T. Vaineris įsuka menų doktorantą ir jo sužadėtinę į painią istoriją, susijusią su koliažų meistro Dogu Bankovo palikimu. Trijulė keliauja į Bulgariją ieškoti dingusių Bankovo paveikslų. Pasirodo, bulgarų kilmės Dogu Bankovas tarpukario Paryžiuje sukūrė daugiau paveikslų nei manyta.

Skaityti plačiau

Svetlana Aleksijevič. „Cinko berniukai“. Iš rusų k. vertė Algimantas Mikuta. (Vilnius: Alma littera, 2017)

„Cinko berniukai“ (1989) – knyga apie jaunuolius, patekusius į karo sūkurį svetimoje šalyje, priverstus kovoti su civiliais jos gyventojais, išduotus savo valstybės. Už šią knygą S. Aleksijevič kitados buvo persekiojama, tai matyti iš pridedamos teismo posėdžių medžiagos ir įvairių šalių organizacijų laiškų, ginančių rašytojos teisę kalbėti tiesą.

Skaityti plačiau

Kęstutis Navakas. „Lorelei. 66 meilės laiškai + 66 meilės eilėraščiai“ (Vilnius: Kitos knygos, 2017)

Kęstučio Navako knyga „Lorelei“ (2013) jau tapo bibliografine retenybe. Autorius rinktinę papildė 32 tekstais, ir dabar skaitytojų rankose „Lorelei. 66 meilės laiškai + 66 meilės eilėraščiai“. Tai autentiški meilės laiškai, K. Navako poezijos kūriniai ir įspūdingiausios pasaulio poetų lyrikos vertimai (vertė knygos autorius).

Skaityti plačiau

Lina Buividavičiūtė. „Helsinkio sindromas“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2017)

Linos Buividavičiūtės poezijoje apstu netikėtų sugretinimų, kultūrinių ir mitologinių bei teologinių asociacijų, kurios neretai perauga į provokacijas. Tad visai natūralu, kad jos žodyne archetipai šliejasi prie slengo, ironija perauga į groteską, o tai, ką banaliai derėtų vadinti jaunatvišku maksimalizmu, ne taip jau retai deformuojasi į neurotines būsenas.

Skaityti plačiau
1 2 3 17