Naujienos

Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ IV dalis

Šįsyk Algimantas Mikuta analizuoja kuprinių ir portfelių madas, į miestus persikėlusių kaimo žmonių tragizmą, prisimena savo apsilankymą Bacho giminės muziejuje, Boriso Pasternako romano „Daktaras Živaga“ istoriją, kadaise liaupsintų kioskininkų fenomeną, gilinasi į vaizdo klipų subtilybes bei pastebi lietuvių polinkį nusižiūrėti.

Vytautas Stulpinas. Poezija

„Jei eilėraštis pajėgus, jo tėkmė stipri, jis gali įtraukti į save beveik viską: ir tai, kas neįmanoma“, – viename interviu yra sakęs rašytojas Vytautas Stulpinas. Įsirudenėjant – truputis saldžiai skaudžios melancholijos.

Sigitas Kanišauskas. „Pušalotas – mano pirmasis didmiestis“

Taip sakė 80 metų jubiliejų šiemet švenčiantis iš Pušaloto krašto, Pabuojų kaimo, kilęs poetas, dramaturgas, eseistas, vertėjas Petras Palilionis. Garbingą metų puokštę poetas gavo rugsėjo 6-ąją. Po kelių savaičių, dar vasariška šiluma alsavusį vėjuotą paskutinį rugsėjo sekmadienį, jubiliato pagerbimo ceremonija surengta Pušalote ir jo gimtuosiuose Pabuojuose.

Knygos

„Mirties angelas“ – paslaptingo svetimšalio dienoraštis, pasakojantis apie paskutinius Konstantinopolio mėnesius. Svetimšalio, kuris taria privaląs likti mirštančiame pasakiškų turtų ir pirmapradžių misterijų mieste. Kartu tai poetiškas pasakojimas apie nepaprastą meilę,
Skaityti plačiau>>>
Nadjos Sumanen romane „Linkėjimai – Zebrė“ pasakojama apie šešiolikmetę Iris. Fiziniu skausmu ji malšina širdgėlą ir beprasmybės jausmą. Vieną sykį peiliukas susminga per giliai. Išaiškėja Iris paslaptis. Netikėtai Iris randa
Skaityti plačiau>>>
„Šeši šeši“ – paskutinis Kęstučio Navako (1964–2020) eilėraščių rinkinys, užbaigiantis trilogiją (ankstesnės dalys – „100 du: eilėraščiai“ (2013) ir „net ne: eilėraščiai“ (2018)).
Skaityti plačiau>>>
„Rasos poezija kaip teatras kalba skaitytojui, metaforos vaidina skaitytojui, o šamanistiški tekstai tiesiog užburia skaitytoją savo originaliu pateikimu ir lietuvių poezijoje gana reta egzotika“, – Vainius Bakas.
Skaityti plačiau>>>
„Miego užrašai“ – tai eilėraščiai, kuriuose subtiliai ieškoma savęs, lyg svyruojant tarp tylos ir garso, nuodėmingumo ir tyrumo, geismo ir mirties, iliuzijos ir tiesos.
Skaityti plačiau>>>
Netuščiažodžiaujantis ir kartkartėmis (auto)ironiškas Vidmanto Elmiškio eilėraščių subjektas paniręs į apmąstymus apie gyvenimo laikinumą, netvarumą, suvokia neišvengiamą baigtį. Nors pasaulis vis dar regimas kaip įvairialypis, gali būti, kad jis nėra
Skaityti plačiau>>>

Iš stalčiaus

Algimantas Mikuta. „Toptelėjo galvon…“ IV dalis

Šįsyk Algimantas Mikuta analizuoja kuprinių ir portfelių madas, į miestus persikėlusių kaimo žmonių tragizmą, prisimena savo apsilankymą Bacho giminės muziejuje, Boriso Pasternako romano „Daktaras Živaga“ istoriją, kadaise liaupsintų kioskininkų fenomeną, gilinasi į vaizdo klipų subtilybes bei pastebi lietuvių polinkį nusižiūrėti.

Vytautas Stulpinas. Poezija

„Jei eilėraštis pajėgus, jo tėkmė stipri, jis gali įtraukti į save beveik viską: ir tai, kas neįmanoma“, – viename interviu yra sakęs rašytojas Vytautas Stulpinas. Įsirudenėjant – truputis saldžiai skaudžios melancholijos.

Gasparas Aleksa. Poezija

Žvelgdami į rašytojo Gasparo Aleksos bibliografiją, pastebime, kad autoriaus saviraiškai būtina ir svarbi poezija, lyrikos rinkiniai prasmingai įsiterpia tarp kitų žanrų knygų. Šiuo metu spaudai rengiamoje jo eilėraščių knygoje „Dainuojantys žvėrys“ apstu natūralaus ir įžmoginto gamtiškumo, lyg nedideli dailės etiudai prieš akis šmėkščioja, mirguliuoja, kinta pasteliniai dienų paveikslai.

Galimybės

Video

J. Zikaro memorialinio muziejaus sodelyje susibūrė poetai ir skaitovai iš pačių įvairiausių Lietuvos kampelių: Giedrius Alkauskas, Perpetua Dumšienė, Ona Jautakė, Danielius Milašauskas, Darius Rakauskas, Artūras Šilanskas, Rita Šilanskaitė Šafranauskienė, Viktoras Žilinskas, Tadas Žvirinskis, aktorė Kristina Kazakevičiūtė. Pagerbtas šių metų Zikaro namų vytis, kūrėjams išdalinti įvairūs dėmesio ženklai. Renginio vedėjas ir koordinatorius – poetas Gvidas Latakas. Vaizdo įrašo operatorė – Milda Kiaušaitė. Projektą iš dalies finansuoja Kauno miesto savivaldybės programa Iniciatyvos Kaunui ir Lietuvos kultūros taryba