Visuomeninė organizacija „Consilia Academica“ kartu su Kauno miesto savivaldybe, Aleksandro Stulginskio universitetu bei Maironio lietuvių literatūros muziejumi kviečia birželio 26–27 dienomis drauge pagerbti kunigo, teologijos mokslų daktaro, poeto, kolekcininko Ričardo Mikutavičiaus atminimą.
Niekada nesužinosime, kokį šunį šviesaus atminimo poetas Gintaras Gutauskas būtų atsivedęs į savo 50-mečio kūrybos vakarą, kiek eilėraščių rinkinių būtų išleidęs iki šios dienos, kokius laurus pelnęs… Kviečiame drauge su Violeta Šoblinskaite Aleksa prisiminti kolegą, dar kartą paskaityti įžvalgias jo eiles.
Šiais metais Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija skirta viduriniosios lietuvių prozininkų kartos rašytojui, filosofui, eseistui, mokslinių straipsnių autoriui Tomui Kavaliauskui už subtilumą ir autoriaus literatūrinę meistrystę liudijantį romaną „Originalas“.
Pažymėdami šviesaus atminimo rašytojo ir muzikologo Vytauto Čepliausko 85-metį, publikuojame jo žmonos Ramutės ir dukros Šviesės paruoštus poeto ir prozininko prisiminimų fragmentus.
Pažymėdami šviesaus atminimo rašytojo ir muzikologo Vytauto Čepliausko 85-metį, publikuojame jo žmonos Ramutės ir dukros Šviesės paruoštus poeto ir prozininko prisiminimų fragmentus.
Dėmesingasis Gediminas Jankus pastebi prozinį poetiškosios Irnos Labokės debiutą – novelečių knygą „Florestano niekučiai“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2018).
Šviesaus atminimo rašytojas Augustas Tamaliūnas garsėjo kaip kandus, ironiškas, labai reiklus kalbai. Apie save pasakojo mažai, todėl jo neskelbta trumpa autobiografija turėtų sudominti skaitytojus. Ilgesnė šneka galėtų būti apie įvairiausius satyriko nuotykius; vienus jis užrašė, kitais mielai dalinosi su dažnu sutiktu. Publikacijoje – keletas fragmentų ir fotografijų.
Spaudai parengtame naujausiame Nijolės Raižytės romane „Kareivio duktė“ pasakojama apie savo šaknų, tapatybės paieškas. Pasak rašytojos, „kiekvienas karas, okupacija ar sumaištys tarp tautų palieka ir daug sulaužytų likimų, šeimos paslapčių. Šio romano veiksmas siekia sovietmečio laikus, tačiau kilmės paieškos bus aktualios visada, regis, keisis tik dekoracijos…“
Kultūros ministerija kartu su Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, skiriančios šv. Jeronimo premijas grožinės ir humanitarinės lietuvių literatūros vertėjui į užsienio kalbą ir užsienio grožinės ir humanitarinės literatūros vertėjui į lietuvių kalbą, kviečia siūlyti kandidatus šioms premijoms gauti.
Kaišiadorių rajono savivaldybė skelbia, kad iki balandžio 30 d. laukia siūlymų Jono Aisčio literatūros premijai gauti. Premija skiriama už Jono Aisčio kūrybos tyrinėjimą ir sklaidą, už aistiškos lyrizmo dvasios puoselėjimą poetinėje kūryboje.
Pristatome trumposios prozos konkurse paskatinimą pelniusį Aušrinės Kurgonaitės tekstą „Ant juodo kalno“.
Jūsų dėmesiui – trumposios prozos konkurse paskatinimą pelniusi Nijolė Vailionytė ir jos tekstas „Mano kaimynas“.
Kviečiame susipažinti su trumposios prozos konkurso III vietos laimėtoja Egle Žvirbliene ir jos tekstu „Abstrakcijos“.
Pristatome trumposios prozos konkurso III vietos laimėtoją Oksaną Judakovą ir jos „Miniatiūras“.
Jūsų dėmesiui – trumposios prozos konkurso II vietos laimėtojas Egidijus Zaikauskas ir jo kūrinys „Mirtie, einu tavęs pasitikti“.
Pristatome trumposios prozos konkurso laimėtoją Roką Mikutį ir laurus susišlavusį pasakojimą „Laimė“.
